Nesuklysiu sakydamas, kad Vilniaus senamiestis yra unikaliausias Vilniaus rajonas. Čia gausu turistinių objektų, viešųjų įstaigų, verslų. Ir žinoma, žmonių. Kurį laiką ir man teko dirbti būtent senamiestyje. Kartu su kitais skubančiais eidavau pro senovines gatveles ir vis stebėdavausi nuolat vykstančiu spektaliu.
Kiekvieną rytą, kavą parduodančiose kavinėse, mačiau eiles. Kartais eilėse net tuos pačius žmones! Dažniausiai visi jie pirko kavą plastikiniuose puodeliuose ir keksus ar pyragus, kad nuėję į darbą galėtų papusryčiauti. Vienas iš tokių žmonių buvo ir mano kolega. Absoliučiai kiekvieną rytą atėjęs į ofisą jis atsinešdavo kavą ir maišelį su saldumynu.
Nepamenu kiek laiko man prireikė, gal kelių mėnesių, kad užduočiau sau mintyse klausimą: o kiek kava ir pyragėlis kavinėse kainuoja ilguoju laikotarpiu? Sekantį rytą užsukau į vieną iš daugelio „kava inn“ (nesuprantu kodėl ne out, nes beveik visi perką kavą išsinešimui): vidutinis kavos puodelis – 2.39€, pats pigiausias pyragėlis – 1.59€. Viso – 3.98€. Iškart primečiau, kad per savaitę gaunasi apie 20€, o per mėnesį apie 80€. Nebloga suma, kaip už rytinę kavą su saldumynu, pagalvojau. Gal čia idėja verslui? O tu pats, pirktum kavos ir pyragėlio subsription‘ą mėnesiui tik už 79.99€?
Kas be ko, žmonėms, kurie uždirba bent keletą tūkstančių tokia suma neatrodo didelė. Ką man čia tie keli eurai kas rytą? – pagalvoja dažnas. O aš vis galvojau apie kitą mintį: kas gautųsi, jeigu šiuos pinigus už sveikatai žalingą rytinį pasismaginimą, padėčiau į savo investicinį portfelį? Pavyzdžiui, kiek sutaupyčiau per ateinančius 10 metų (tiek laiko sieksiu finansinės nepriklausomybės)?
Ačiū matematikai, per daug apie tai galvoti man nereikia, nes žinau praktišką 752 ir 173 taisyklę:
- Padaugink kiekvieną savaitės išlaidų sumą iš 752 ir žinosi kiek pinigų turėtum po 10 metų, jeigu juos investuotum;
- O mėnesio išlaidų sumą dauginti reikia iš 173.
Taigi, aukščiau aprašytas rytinės kavos ir pyragėlio ritualas kainuoja 19.9€ savaitei arba 14964.8€ per 10 metų. No shit! – pagalvojau. Net ir gerai uždirbantis rytinės kavos mėgėjas turės padirbėti bent pusmetį, kad uždirbtų pinigus šiam įpročiui.
Čia privalau paminėti svarbų niuansą. Esmė yra neatsisakyti vieno ar kito įpročio, bet nuolat suvokti kiek jis kainuoja. Jeigu tas pyragėlis ir kava kiekvieną mielą dieną tau suteikia vos ne orgazmą, tai tuomet pirmyn, pirk ir mėgaukis į sveikatą!
Bet jeigu pyragėlis ar bet koks kitas įprotis yra tiesiog automatinės rutinos dalis, tai gal verta permąstyti? Gal geriau tuos beveik 15 000€ per 10 metų skirti, pavyzdžiui, vaiko mokslams? Arba kelionei? Investavimui? Ir čia atsiskleidžia šios taisyklės praktiškumas. Tereikia atsiminti du skaičius ir bet kada galėsi pamatuoti ar tavo įprotis vertas jam reikalingų išlaidų.
Iš kur tokia taisyklė?
Visų pirma, 752 ir 173 taisyklė yra labiau indikatorius kasdieniame gyvenime, nei kad tiksli matematinė formulė. Tiesiog supaprastintas būdas paskaičiuoti kiek įpročiai kainuoja per 10 metų laikotarpį.
Bet šiaip, kad apskaičiuoti šią formulę, pasitelkiau realius istorinius duomenis. Darau prielaidą, kad sutaupytus pinigus kiekvienos savaitės (arba mėnesio) gale investuosime į indeksinius akcijų fondus. Taipogi darau prielaidą, kad ilguoju laikotarpiu ši investicija generuos 7% grąžą (per paskutinius šimtą metų JAV akcijų rinka vidutiniškai generavo būtent tokią grąžą). Na, o po 10 metų tavo portfelis bus būtent 752 kartus didesnis nei savaitinė, arba 173 kartus didesnis nei mėnesinė investicija. Paprasta.
Dabar jau girdžiu ateinančią kritiką: – gi akcijų rinka nebūtinai kas metus generuos 7% grąžą! Reikės mokėti mokesčius, mokėti brokeriui už pirkimą! Niekas neinvestuoja kas savaitę! Taip, visi jūs esate teisūs! 752 ir 173 taisyklė yra tik preliminarus skaičiavimas. Realybėje jis tikriausiai duos keletą procentų mažesnę ar didesnę grąžą (priklausomai nuo to kaip keisis situaciją finansų rinkose). Tačiau net ir šie logiški kontrargumentai nesumažina taisyklės praktiškumo. Pakanka atsiminti vos du skaičius ir mes jau apytiksliai žinome kiek mums per 10 metų kainuoja įpročiai.
Įpročių galia
Sukonkretinkime situaciją dar labiau. Žemiau aptarsiu keletą papildomų įpročių, kurie iš Lietuvio piniginės nuolat traukia Eurus:
1. Kava ir užkandis išsinešimui darbo dienomis:
- Kava 2.39€. Užkandis 1.49€;
- Per 10 metų: 14964.8€.
2. Dienos pietūs darbo dienomis
- 5.99€ asmeniui, arba 11.98 per dieną dviems asmenimis;
- Per 10 metų: 45044.8€
3. Šeštadienio vakarienė kavinėse:
- 25€ dviejų asmenų šeimai;
- Per 10 metų: 18800€.
4. Neribotas telefono ryšio planas:
- 20.9€ mėnesiui;
- Per 10 metų: 3615.7€.
5. Laikraščio prenumerata (Vakarų ekspresas):
- 7€ mėnesiui;
- Per 10 metų: 1211€.
Netiki, kad dar kažkas perka laikraščius? Patikrink kaimynų pašto dėžutes, nustebsi!
Bendrai sumoje už šiuos pirkinius per 10 metų gaunasi 83636.3€. Nebloga suma? jau beveik ir butas Vilniuje gaunasi. Bet būkime realistai, net ir užkietėję Mustachian negali gyventi visiškai be telefono ryšio ar skanios vakarienės mieste su draugais. Finansinės nepriklausomybės siekimą visada sieju su racionalumu, o ne ekstremumais. Todėl užuot atsisakius, aukščiau aprašytus pirkinius galima optimizuoti. Tuo labiau, kad tikrai ne visi jie yra laimę teikiantys pirkiniai. Taigi:
1. Užuot pirkus kavą „kava inn’uose“, nusiperkame kavos aparatą už 150 €, daugkartinį termosą už 15€ ir kavos pupelių maltuvę už 7€. Kas mėnesį kavos pupelės pagal tavo skonį kainuos dar kokius 3€.
- Per 10 metų: 691€. Sutaupyta: +14273.8€
Be to, kavą darytis pačiam dar greičiau. Nereikia išsukinėti iš savo maršruto bei laukti eilėse. Plius, saugote gamtą, nes neperkate plastikinių puodelių kas dieną!
2. Vietoje dienos pietų kavinėse, maistą galima pasigaminti patiems. Atlikome skaičiavimus, tai gaminant namuose, ekologiška, subalansuota ir tikrai skani maisto porcija kainuoja 1.5€ arba 3€ dviems. Na ok, ok. Einam vieną kartą į savaitę pavalgyti „out“.
- 4 dienos po 3€, 1 diena 11.98€. Viso per savaitę: 23.98€
- Per 10 metų: 18032.96€. Sutaupyta: +27011.84€.
Esu turėjęs daug etapų kai kasdien valgydavau pietus kavinėse. Mano išvada paprasta: laikui bėgant tai tampa absoliučiai rutinos dalykas, kuris neneša laimės. Lauki kol pagamins, skubi valgyti ir visiškai nesimėgauji. O ir maistas retai kada yra sveikas, nes restoranai naudoja ne pačius ekologiškiausius maisto produktus. Atsisakius dienos pietų kavinėse visiškai, per 10 metų susitaupo +33764.8€.
3. Make it special. Kiekvieno šeštadienio vakarienę pakeiskime į vieną kartą per mėnesį bet brangesnį. Tai tikrai netaps, laimės nenešančiu, įpročiu.
- 1 kartas per mėnesį už 35€ dviems asmenims.
- Per 10 metų: 6055€. Sutaupyta: +12745€.
4. Neribotą telefono ryšio planą pakeiskime į išankstinio mokėjimo kortelę su neribotomis minutėmis ir 3GB interneto. Pokalbiai bus neriboti, o interneto kiekis privers šiek šiek susimąstyti ir daugiau dėmesio skirti ne Balticmustache skaitymui, o savo šeimai!
- 7.49€ mėnesiui;
- Per 10 metų: 1295.77€. Sutaupyta: +2319.93€
5. Laikraščio prenumerata?Ar tikrai kažką praleisi nepaskaitęs laikraščio? Užuot pirkęs popierinį laikraštį, mieliau eičiau į biblioteką pasiimti knygų, kurios lavins protą ir darys tave įdomesniu žmogumi.
- 0€ mėnesiui.
- Per 10 metų: 0€. Sutaupyta: +1211€.
Na, ir ką gi turime? Visiškai savęs nenuskriaudžiant galime sutaupyti +57561.57€. Tik per 10 metų! Per 25 metus ši suma gerokai viršys 100 000€. Ką už tiek pinigų galima įsigyti paliksiu nuspręsti patiems.
Moralas
Finansinė nepriklausomybė nėra kažkoks magiškas ir sunkiai išmokstamas burtas. Lygiai taip pat, tai nėra tikslas, kuriam reikia ekstremalaus ir perdėto taupymo. Visuomenėje pilna veikėjų, kurie atvira gerklę rėkia, kad FIRE tai finansinis nesusipratimas. Matematika rodo, kad viskas ko reikia, tai tiesiog racionalumas. Arba, kaip sako anglai, common sense.
Gražių švenčių, mielieji!
Mr. Balticmustache
P.S. Nori apie naujus straipsnius sužinoti pirmas? Prenumeruok Balticmustache straipsnių naujienlaiškį.
34 komentarai
Ačiū už rytinį straipsnį. Skaniai sugėriau ir suvalgiau. Gerų švenčių ir Jums.
Geras straipsnis, ypac tiems kurie dar neskaiciuoja smulkmenu. Gal tik palyginimui pasakyciau, kad isankstinio mokejimo kortele su 3Gb ir neribotais pokalbiais/sms uz 7,49 €/men yra salyginai brangu, kai galima pasiimti abonentini plana su 16Gb interneto uz 8,9 €/men.
Yep, ko gero esi teisus, aš kainas peržiūrėjau tik paviršutiniškai, nesigilinant kokius realius pasiūlymus operatoriai gali duoti. Nors visgi aš pats naudoju dar pigesnį planą už 4.99€ su 200min. ir 3Gb. Užtenka sočiai.
Na, tai nuo poreikiu viskas priklauso. Man paciam tenka isvaziuot kur be mobilaus interneto nieko kito nera, tai su 3Gb neisgyvenciau
Šito nesupratau. Vyresni aišku neskaito telefone ar kompiuteryje. Bet jums pasiekiamas ve.lt Šito punkto manau nereikėjo įtraukti. Jei ex-klaipedietis esate, linkėjimai iš Klaipėdos
Vakarų ekspresas tik dėl pavyzdžio, panašiai kainuoja ir visi kiti. O kas liečia vyresnius, tai tikrai ne rocket science yra atsidaryti 15min ar delfi. Prie viso to, bus labai linksmas laikas kai jaunesnis (anūkas) imsis iniciatyvos pamokyti vyresnį (senelį).
Yra tokiu laikrasciu ar zurnalu, kurie internetu neprieinami. Pvz as pats siemet uzsiprenumeravau zurnala „Investuok”. Yra ir internetine jo prenumerata, kur man atrodo galima skaityti kaip pdf ji, bet jei gerai pamenu to varianto su prenumeratos akcija nebuna, tad pigiau tiesiog gavosi pasiimti fizisko zurnalo prenumerata.
GKA, yra didelis skirtumas tarp laikraščio ir žurnalo. „Investuok” ir aš skaitau, nes jis lavina. O laikraštis yra tiesiog naujienų srautas, be kurio lygiai taip pat sėkmingai galima gyventi. Neskaitydamas apie valdžią, politikus ar pan., bent jau aš, sutaupau daug nervinių ląstelių 🙂
Tai sita suprantu, bet tik didziuosiuose miestuose yra laiksrasciai turintys savo naujienu portala, kurie sia diena ikelia naujienas is laikrascio. Mazesniuose miestuose vis dar yra rajoniniu vietines reiksmes laikrasciu, kurie straipsnus ikelia po savaites ar 2 i internetini puslapi jr tai dar ne visus. Aisku, as nepalaikau to vartojimo, kai mieste yra 3 laikrasciai ir reikia visus juos nusipirkti – manau uztektu ir vieno, o as apsieiciau turbut ir be nei vieno
visu tu kurie taip svaisto pinigus smulkmenom toks: juk gyvenu tik viena karta, siandien gyvenu o ryt gali gali uzmusti kas nors…
p.s. as siekiu FIRE, labai taupau
Gyvenimas ne tik juoda ir balta. Yra ir daugiau spalvų bei pasirinkimų kaip gyventi 🙂
Sėkmės siekiant tikslų!
Inn, o ne Out, nes Inn yra ne tas pats, kaip In 😉
NIekas neagalvojau kas tas inn yra, issiverciau ta proga kad jau kalbat, pasirodo uzeiga, dabar jau logiskiau skamba 🙂
Ko nesuprantu ,,mėnesio pajamas iš 173” kai terminas 10 metų ar ne 10×12=120?
10×12 būtų jeigu pinigus dėtum į kojinę. Investuojant gaunasi 173.
Sveiki. Labai geras, taiklus straipsnis. Į detales nesigilinam, kiekvienam jos kiek kitokios, pomėgiai, įkainiai, poreikiai savi, bet kiekvienas gali (tiem kam tai rūpi) pasiskaičiuoti ~10m. trukmės įpročio „pasekmes” ir pasidaryti asmenines išvadas. Straipsnis lengvas, suprantamas, sarkastiškas ir neužgaunantis jautriųjų sielų,kuriems vis atrodo, jog: nusipelnau ir esu to ir ano vertas. O čia paprastai x 173 ir matai kiek tai tikrai kainuoja. . Respectas autoriui. Aš g.b. būčiau parašęs panašius pamąstytus ” kampuotai, kreivai, įžeidžiai” ,o tada nesvarbu tiesa tai ar ne,obketyvūs skaičiai ar subjektyvi nuomonė, pasipriešinimas,ginčai,pykčiai sektų, o jis „prasuko” mintis diplomatiškai. Malačius. O kiekvienas skaitytojas iš straipsnio pasiims tiek,kiek sugebės… yra apie ką susimąstyti.
Zinai dar kas yra blogai – kai tave aplinkiniai spaudzia leist taip nesamoningai pinigus. Sako tu skupas ir panasiai tipo jei jau taupau , tai as turiu jaustis kaltas kad skupas.
Dariui galiu atsakyti, kad suprantu jo nuogastavimą, ypač jei amžius iki 30m., nes tada labiau rūpi aplinkinių nuomonė, bandai pritapti, būti „kaip visi”, bet ne su jais (draugais, pažįstamais, šeip gyvenimo tarpsnio palydovais) siejate savo asmeninį gyvenimą. Tai kaip ir vienodai kas ką mano, o virš 30-35m. ir daugiau lengvai „rėži” savo nuomone, pagrindi ją palyginimais, logika ir asmeniniais prioritetais, todėl gali apginti/ (nusispjauti ir) neginti savo požiūrio ir įpročių. Jei gyveni „teisingai” pats su savimi, „nelipi per save” atsisijos draugai, sutaps požiūriai ir bus ok. Baisiausia kai darai to ko visai nenori, nes iš tavęs to tikisi aplinka… Kaip toje „ale patarlėje”: skoliniesi pinigis,kurių neuždirbai, perki daiktus,kurių nereik,kad padaryt įspūdį tiems,kurių nekenti… ar kažkaip panašiai, va čia yra š…
” Jei gyveni „teisingai“ pats su savimi, „nelipi per save“ atsisijos draugai, sutaps požiūriai ir bus ok.”
Bet tuo paciu ir nesinori tu draugu prarast 🙂 nes jie turi ir pliusu. Atsijot tai lengva, bet gali lengvai taip ir vienas but visad 🙂
Laikraščius ir žurnalus taip pat bibliotekoje galima skaityti 🙂 Man tapo ritualu kiekvieną savaitgalį porai valandų į Mažvydą užsukti 🙂
Pilnai pritariu, kad tokio tipo kavinėse kavos kaina nėra adekvati, tačiau… Svarbu, kad taupant kiekvieną centą, išeitų ir pasimėgauti paprastais dalykais, net jeigu ir pagal skaičiavimus dešimtmečiui į priekį tie dalykai labai „neapsimoka” 🙂 teisti dėl brangaus kavos puodelio tikrai lengva, bet kartais, tą akimirką, jis gali būti daug labiau vertingesnis už visus tuos jūsų būsimus sutaupytus tūkstančius 🙂
Pritariu. Būtent dėl to straipsnyje parašiau tokį sakinį: „Jeigu tas pyragėlis ir kava kiekvieną mielą dieną tau suteikia vos ne orgazmą, tai tuomet pirmyn, pirk ir mėgaukis į sveikatą!“.
Andriau, būtent – AKIMIRKA. Jeigu tą akimirka yra vaiko pirmi žingsniai ar vestuvės ir visi kiti dalykai kurie nutinka vieną kartą gyvenime, tai aš dar suprantu, bet kavos puodelis kiekvieną rytą, kokia čia akimirka? čia įprotis kuris tiesiog traukia pinigus iš Jūsų kuriuos panaudotumėte ateityje galbūt net tam, kad nedirbti ir pamatyti tikras akimirkas pvz pirmi vaiko žingsniai arba ilgesnis buvimas su tėvais. Aišku kiekvienas mes savaip viską matom, bet tie visi popsiniai dalykai (kava, kinai, restoranai) man absurdas.
gerai kad yra tokiu zmoniu kurie taip lengvai leidzia pinigus – reik tik tuo naudotis ir uzdirbt is ju.
įdomu tai, kad jei dauguma žmonių mastytų pagal mustachizmo principus, tai ekonomikai būtų biškį ne kas ir tie patys fire’ininkai nebegalėtų išgyventi iš pasyvo. Nes fire kaip ir remiasi kitų visuomenės narių pinigų taškymusi :).
Tai, kad augo akcijų indeksas neblogai ir 18-19 amžiui 😀 ten greičiausiai nebuvo toks didelis vartojimas kaip dabar 😀 Bet aišku didelė tiesa tavo žodžiuose
Jeigu 🙂 deja, bet niekada taip nebus, neįmanoma nugalėti mass media ir išmokyti visus racionaliau mąstyti. Galiausiai kasdien gimsta tūkstančiai žmonių ir tik maža dalis jų bus mustachian:)
Jei neismokysim ju taip mastyti, tai teks visad ir klausytis pamazgu, kad mes kvailiai kad taip gyvenam taupiai 🙁
Man taupymas nereikalauja pastangų. Aš tiesiog toks esu. Intuityviai negalvoju ir darau sau naudingai. Kavos aparatą vieną jau sumaliau per 10 metų. Nusipirkau naują dar pigiau. Pilnas automatas mačiau tik 250. Kg pupelių nuo 6 iki begalybės eur. Puodeliui apie 10g. Taigi mano becukris espreso nuo 6ct, jei pupelės Lavazza 15ct puodelis. Telefono viskas neribotai planas nepilni 6eur. Korporatyvinis. Viešai tokių planų nėra. O dėl draugų – su amžium jų mažėja, šeima ir savi vaikai pasidaro svarbiau. Ir jau nesijaudini kas ką pasakys.
Straipsnis is serijos:
Mergina: Rūkai?
Vaikinas: Rūkau.
Mergina: Kiek pakelių į dieną?
Vaikinas: 3 pakelius.
Mergina: Kiek vienas pakelis kainuoja?
Vaikinas: $10.00
Mergina: Kiek laiko rūkai?
Vaikinas: 15 metų.
Mergina: Tai jeigu 1 pakelis kainuoja $10.00, o tu į dieną surūkai 3, tai per mėnesį išleidi $900. O jei į mėnesį išleidi $900, tai per metus išleidi $10,800. Teisingai?
Vaikinas: Teisingai.
Mergina: Jei per metus išleidi $10,800, tai per tuos 15 metų kuriuos rūkei, išleidai $162,000. Teisingai?
Vaikinas: Teisingai.
Mergina: Jei nebūtum rūkes tuos 15 metų ir tuos pinigus kuriuos išleidai ant cigarečių būtum dėjęs į banko sąskaitą, tai dabar galėtum nusipirkti Ferrari.
Vaikinas: Aišku. O tu rūkai?
Mergina: Ne.
Vaikinas: Tai kur tavo suknistas Ferrari?
Good one, kaip tik savaitgalį per vakarėlį su drauge apie šitą pavyzdį kalbėjom 😀 Vienos smulkios išlaidos tampa kitomis smulkiomis išlaidomis 🙂
Trumpas patarimas: kadangi skaičiuojant 10mečio teoriškai sutaupytus pinigus skaičius būtų lengviau žiūrėti ne su centais po kablelio, o bent jau suapvalintus iki dešimčių ar šimtų eurų, kad ir į mažąją pusę. Ir žiūrėti skaičius paprasčiau ir suprasi lengviau.
Ačiū už dar vieną puikų staipsnį! Perskaičius jį ir komentarus man toks žalias pavydas sukilo žmonėms, kurie iš prigimties taupūs. Aš esu žiauri išlaidūnė ir turiu nuolat sekti išlaidas, kad per daug nesitaškyčiau. Man atrodo, kad daug tokių problemų kyla ir iš kultūros – mes, lietuviai, dar dažnai bijome pasirodyti “cheap”. Mano aplinkoje labai daug vokiečių ir olandų, bet jie kažkaip net uždirbdami didžiulius pinigus ir sukaupę daug investicijų nesikuklina derėtis dėl smulkmenų ir net, atrodytų, nebrangiems įpročiams ieškoti pigesnių alternatyvų. Bet man asmeniškai dar daug reikia su savim padirbėti, nes vis dar dažnai paveda mintis, kad “nu blemba, gi gerai uždirbu, tai ir galiu sau leisti ką noriu”.
„Galėti sau leisti“ ir „norėti sau leisti“ yra iš esmės skirtingi dalykai, kurie žmones nuveda nevienodais keliais 🙂
O šiaip, nesame ir mes iš prigimties taupūs. Išlaidos krito 40% tik tada kai pradėjome domėtis asmenininiais finansais ir dirbti su savimi. Reikėjo sunkiai ir ilgai „dirbti“ ties tuo, nes grįžti atgal labai lengva. Ir tik po kiek laiko „darbas“ tapo norma, o dar vėliau įpročiu. Čia grynai žaidimas su savo smegenimis. Reikia tik taisykles mokėti. Neblogą knygą šia tema parašė Charles Duhigg – The Power of Habit: Why We Do What We Do in Life and Business
Sveiki,
Ačiū už pamokantį, kava kvepiantį straipsnį
Prieš keletą metų ir aš pirkdavau kavą išsinešimui.Eidavau senamiesčio gatvele į darbą, gurkšnodavau, žmones stebėdavau…o į darbą atėjus pas mus būdavo darbų aptarimas ir vėl…kavos gėrimas. Šitą malonumą leidau sau gal keletą savaičių, kol vieną dieną supratau- perku ir gana brangiai emociją. Susiradau termosiuką ir baigėsi kavos pirkimai rytais.aišku, pritariu autoriui, jei jau labai labai norisi mažų nuodėmių, reikia sau leisti kartais nuklysti.svarbu balansas.