Kredito unija
-
- Pradedantis Mustachian
- Pranešimai:60
- Užsiregistravo:Ant Rgs 21, 2021 5:30 pm
- Išsiųsta patiktukų: 2
- Gavo patiktukų: 7
Dėl mokesčių geras klausimas. Kadangi niekad nebuvau perkopęs neapmokestinamos metinės palūkanų ribos, tai neatkreipiau dėmesio. Bet priskaičiuotos palūkanos yra periodiškai kapitalizuojamos:
Hey, šiuo metu taupausi būstui ir pradiniam įnašui ir tik neperseniausiai sužinojau apie kredito unijų privalumus, tad pagalvojau, kad būtų verta santaupas priparkuoti ŠU taupomuosiuose indėliuose. Planuoju, jog pinigų prireiks maždaug už 1.5 metų, o įdėjęs visas santaupas ir didindamas indėlį kas mėnesį, gaučiau apie 1000€ palūkanų, tad man asmeniškai atrodo visai patrauklu, ypač, jog pinigus išsiimti galima bet kada.
Bėda ta, kad esu truputį paranojikas ir labiau pasidomėjus kilo šiokių tokių klausimų dėl saugumo. Suprantu, kad indėliai drausti, bet rimtesnės krizės atveju kyla klausimas ar to draudimo pakaks, ypač paskaičius tokias antraštes:
https://www.vz.lt/finansai-apskaita/202 ... 3-mlrd-eur
Šeimos Unija viena didesnių, bet ir tai, pagal LB ataskaitas turi tik apie 40mln turto, didžioji dalis išdalinta paskoloms, tad neatrodo, kad krizės atveju tokiai unijai būtų lengva išsilaikyt. Suprantu, kad tikimybė tikriausiai labai maža, bet iš kitos pusės turint gerų santaupų, krizė būtų puikus laikas jas panaudoti.
Anyway, įdomu išgirst jūsų nuomonę šita tema, ar patys turėjot tokių minčių, ar ne, o gal apskritai bereikalo gilinuosi ir tokios rizikos labai menkos?
Bėda ta, kad esu truputį paranojikas ir labiau pasidomėjus kilo šiokių tokių klausimų dėl saugumo. Suprantu, kad indėliai drausti, bet rimtesnės krizės atveju kyla klausimas ar to draudimo pakaks, ypač paskaičius tokias antraštes:
https://www.vz.lt/finansai-apskaita/202 ... 3-mlrd-eur
Šeimos Unija viena didesnių, bet ir tai, pagal LB ataskaitas turi tik apie 40mln turto, didžioji dalis išdalinta paskoloms, tad neatrodo, kad krizės atveju tokiai unijai būtų lengva išsilaikyt. Suprantu, kad tikimybė tikriausiai labai maža, bet iš kitos pusės turint gerų santaupų, krizė būtų puikus laikas jas panaudoti.
Anyway, įdomu išgirst jūsų nuomonę šita tema, ar patys turėjot tokių minčių, ar ne, o gal apskritai bereikalo gilinuosi ir tokios rizikos labai menkos?
-
- Mustachian
- Pranešimai:232
- Užsiregistravo:Pir Kov 04, 2019 1:57 pm
- Išsiųsta patiktukų: 10
- Gavo patiktukų: 123
Manau, kad indėlių draudimo fonde esanti suma, nėra "lubos", kiek atgautų indėlininkai kredito unijo bankroto atveju.
Tingiu skaityti teisės aktus, spėju kad būtų Indėlių draudimo fondas papildytas biudžeto lėšomis, gal jas paskolinant. Istronis pavyzdys:
https://lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe- ... s-grazinti
Kadangi Lietuvoje naudojama euro valiuta, o LB nėra jos leidėjas, visada yra gaimybė, kad valstybės finansinių resursų neužteks įsipareigojimams padengti. (google kas buvo Kipre, kur dalis indėlių buvo nacionalizuota). .
Visgi (nors tai nėra sritis, kurioje jausčiausi stipriai), spėju, kad po 2008 metų finansų sektoriaus intekgracija ES stipriai sustiprėjus. Prikurta naujų pagalbos mechanizmų, gilesnė bankų sąjunga ir t.t. Rizika prarasti mažesnius nei 100k eurų indėlius arti nulinės.
Tingiu skaityti teisės aktus, spėju kad būtų Indėlių draudimo fondas papildytas biudžeto lėšomis, gal jas paskolinant. Istronis pavyzdys:
https://lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe- ... s-grazinti
Kadangi Lietuvoje naudojama euro valiuta, o LB nėra jos leidėjas, visada yra gaimybė, kad valstybės finansinių resursų neužteks įsipareigojimams padengti. (google kas buvo Kipre, kur dalis indėlių buvo nacionalizuota). .
Visgi (nors tai nėra sritis, kurioje jausčiausi stipriai), spėju, kad po 2008 metų finansų sektoriaus intekgracija ES stipriai sustiprėjus. Prikurta naujų pagalbos mechanizmų, gilesnė bankų sąjunga ir t.t. Rizika prarasti mažesnius nei 100k eurų indėlius arti nulinės.
-
- Užkietėjęs Mustachian
- Pranešimai:1323
- Užsiregistravo:Ant Bal 16, 2019 8:28 am
- Išsiųsta patiktukų: 145
- Gavo patiktukų: 209
Valstybės nemokumo riziką iš dalies rodo Lietuvos mokamos palūkanos už obligacijas, o kredito įstaigų - palūkanos už indėlius. Abu šie dydžiai neišsiskiria aplinkinių valstybių kontekste. Indėlių draudimas iki 100 k yra valstybės garbės reikalas, todėl net ir kilus rimtai krizei valdžia ir LB dės pastangas laikytis šio pažado. Apie pinigų praradimą būtų galima galvoti kilus rimtai pasaulinei krizei.
Sveiki, noriu pasiteirauti patarimo. Planuoju 5-6 metus kaupti pinigus NT įsigyjimui, pinigus planuoju kaupti unijoje. Uniją jau esu pasirinkęs, svarstau tik dėl indėlio tipo. Viena opcija pasirinkti kaupiamąjį indėlį ir jį pildyti kas mėnesį pastovia suma, kita opcija kiekvieną mėnesį dėti po naują terminuotą indėlį ilgesniam terminui, kad kapsėtų didesnės palūkanos.
Pasidalinkite savo patirtimi, kuri opcija yra more user friendly. Neturiu tikslo išlošti 50 Eur 5 metų bėgyje, labiau norėčiau turėti patogų investavimo įrankį, kuris bent iš dalies dengtų ifliacijos kaštus.
Pasidalinkite savo patirtimi, kuri opcija yra more user friendly. Neturiu tikslo išlošti 50 Eur 5 metų bėgyje, labiau norėčiau turėti patogų investavimo įrankį, kuris bent iš dalies dengtų ifliacijos kaštus.
-
- Mustachian
- Pranešimai:232
- Užsiregistravo:Pir Kov 04, 2019 1:57 pm
- Išsiųsta patiktukų: 10
- Gavo patiktukų: 123
Man rodos šik Šeimos kredito unija moka 2% kaupiamojo indėlio palūkanas, o kitose kaupiamojo indėlio palūkanos ženkliai mažesnės. Gal kurios nežinau ?
Bet net ir Šeimos kredito unijoje kaupiamos palūkanos 2%, o 12 mėn 2.2%. Tokiu atveju, jeigu taupoma konkrečiam tiksliui ir pinigų nereiks kelis metus, nėra prasminga rinktis kaupiamąjį indėlį.
Manau, geriausia 12 mėn indėlis. Po metų svarstyti vėl, atsižvelgiant į asmenines aplinnkybes ir palūkanų normas.
Šiuo metu skirtumas tarp 12 ir 60 mėnesių indėlių palūkanų yra toks mažas, kad vargiai verta rinkits ilgą terminą.
Bet net ir Šeimos kredito unijoje kaupiamos palūkanos 2%, o 12 mėn 2.2%. Tokiu atveju, jeigu taupoma konkrečiam tiksliui ir pinigų nereiks kelis metus, nėra prasminga rinktis kaupiamąjį indėlį.
Manau, geriausia 12 mėn indėlis. Po metų svarstyti vėl, atsižvelgiant į asmenines aplinnkybes ir palūkanų normas.
Šiuo metu skirtumas tarp 12 ir 60 mėnesių indėlių palūkanų yra toks mažas, kad vargiai verta rinkits ilgą terminą.
-
- Pradedantis Mustachian
- Pranešimai:60
- Užsiregistravo:Ant Rgs 21, 2021 5:30 pm
- Išsiųsta patiktukų: 2
- Gavo patiktukų: 7
Jei kalba eina apie Šeimos uniją, ten kaupiamojo indėlio palūkanos nepriklauso nuo termino. Todėl aš rinkčiausi kaupiamąjį indėlį su kelių mėnesių terminu, o jo pabaigoje sukauptus pinigus dėčiau į terminuotąjį metams. Pvz., kas pusmetį. Taip nesigaus 50 mažų terminuotųjų indėlių, o tik keli didesni. Jei staiga prireiktų pinigų kokiems nenumatytiems dalykams, galima būtų išsiimti iš kaupiamojo indėlio neprarandant palūkanų, o jei neužtektų - nutraukti vėliausiai pasirašytą terminuotojo indėlio sutartį.
-
- Mustachian
- Pranešimai:248
- Užsiregistravo:Ant Kov 10, 2020 1:43 pm
- Išsiųsta patiktukų: 1
- Gavo patiktukų: 49
Žiūriu indėlių palūkanos jau pasiekė 3%, jeigu dedi 36 mėnesiams. Palyginus, jau atrodo visai neblogai, ypač kontekste, kai akcijų ETF šiemet raudoni, o obligacijų ETF, kurie atseit turėtų suteikti saugumo ir tuo pačiu kažkokios grąžos, yra visiškai useless dar nuo kovido pradžios. Tai visai susidomėjau. Bet kyla keletas klausimų.
3% siūlo General Financing, kurie turi banko statusą, bet vis tiek turi greitųjų kreditų ir lizingo bendrovės reputaciją. Taip pat ir kelios kredito unijos. Ar, jūsų manymu, GF yra kuo nors patikimiau už tas neaiškias unijas? Ką prideda jo banko statusas?
Kitas klausimas. Ar gerai mąstau, kad kylant euriborui, kas nusimato, indėlių palūkanos dar gali didėti? Klausimas, ar iškart merkti didesnę sumą už 3%, kol duoda, ar duos dar daugiau, tad geriau dalį mesti vėliau? Gal kas atsimenate kaip atrodė indėlių palūkanos didelio euribor/vilibor sąlygomis? Ar gal yra istorinių duomenų?
3% siūlo General Financing, kurie turi banko statusą, bet vis tiek turi greitųjų kreditų ir lizingo bendrovės reputaciją. Taip pat ir kelios kredito unijos. Ar, jūsų manymu, GF yra kuo nors patikimiau už tas neaiškias unijas? Ką prideda jo banko statusas?
Kitas klausimas. Ar gerai mąstau, kad kylant euriborui, kas nusimato, indėlių palūkanos dar gali didėti? Klausimas, ar iškart merkti didesnę sumą už 3%, kol duoda, ar duos dar daugiau, tad geriau dalį mesti vėliau? Gal kas atsimenate kaip atrodė indėlių palūkanos didelio euribor/vilibor sąlygomis? Ar gal yra istorinių duomenų?
-
- Užkietėjęs Mustachian
- Pranešimai:1323
- Užsiregistravo:Ant Bal 16, 2019 8:28 am
- Išsiųsta patiktukų: 145
- Gavo patiktukų: 209
Turėdamas indėlį LT banke prisiimi mūsų valstybės nemokumo riziką, o obligacijų fonde ši rizika smarkiai sumažinta. Be to, kai palūkanos pradės mažėti, obligacijų pelningumas eis aukštyn, o indėlių mažyn.pliumbum rašė: ↑Tre Lie 20, 2022 7:51 pmŽiūriu indėlių palūkanos jau pasiekė 3%, jeigu dedi 36 mėnesiams. Palyginus, jau atrodo visai neblogai, ypač kontekste, kai akcijų ETF šiemet raudoni, o obligacijų ETF, kurie atseit turėtų suteikti saugumo ir tuo pačiu kažkokios grąžos, yra visiškai useless dar nuo kovido pradžios.
Statistiškai, manau, daugiau bankrutavo unijų, nei bankų, galbūt bankams ir kokie nors didesni reikalavimai keliami, tai bankai patikimiau atrodo nei unijos, bet visa tai nesvarbu, jei: a) indėlis iki 100 K; b) žinai, kad unijai tapus nemokiai, įsijungia draudimas ir pinigus po kažkurio laiko atgausi, o pats unijos nemokumas nekirs per psichiką ir naktį užmigti galėsi.
Turėtų didėti, nes kylantis euriboras indikuoja brangstančius pinigus.
Na čia realiai market timing, nes ateitį nuspėti sunku.
Bandyčiau LB puslapyje ieškot.