Sutinku, kad Honest Fire parase 8 punktuose.
Su buy-back uzsiverte vienas is populiariuju Lendy UK. Nebepajegus buvo buy-backint, kai daugiau skolu pasidare nemokios. Su ikeistu NT tu stovi pirmines hipotekos skolininku eilej, tad jei vystytojas ir pataps nemokus, parduos ta turta ir atgausi, laukt prireiks.
Del LTV tai ziuret reik kur skolini, kokie projektai, rinkos situacija. NT krizes Baltijos salyse artimiausiu metu nenusimato (situacija kitokia nei burbulas pries tai sproges NT). Jei ir pervertintas, vistiek as asmeniskai i daugiau nei LTV 65% neskolinu.
Labiausiai esu patenkintas pokolkas EstateGuru su NT paskolom. Ir tai P2P sudaro mazaja dali bendro portfelio.
Zodziu kiekvienam savo, visi mokosi is savo klaidu, nors reiketu mokytis is svetimu.
Su Sventem beje visus !
Debitum
- honestFIRE
- Pažengęs Mustachian
- Pranešimai:376
- Užsiregistravo:Ant Kov 05, 2019 9:30 am
- Išsiųsta patiktukų: 47
- Gavo patiktukų: 16
Gali pasinaudoti mano. Ačiū.
REVOLUT PASKOLA INVESTICIJOMS BONDORA. (ATNAUJINTA 10.15)
Bondora 688%, FinBee 18%%, FinBee.cz 0%, Omaraha, 12.9%, EvoEstate 11.41%, Reinvest24 13.2%
Bondora 688%, FinBee 18%%, FinBee.cz 0%, Omaraha, 12.9%, EvoEstate 11.41%, Reinvest24 13.2%
Su šventėmis ;)
Honestfire, čia ne emocijos. čia šiek tik šiek tiek sarkazmo.
1. Thats what i said. nėr koreliacijos tarp nt įkeitimo ir originatoriaus mokumo. arba nesupratau tavo kontraargumento.
2. Palygink 2014 metų kainas ir dabartines. 70% yra realu. Juo labiau, kad painioji realią vertę su vertinimu. vertė ≠ vertinimui. Plius norint skubiai likviduoti turtą (pvz bankroto atvėju) jis dažniausiai parduodamas gerokai žemesne kaina, o jei tuo metu sutaptų, kad ateitų recesija, tai 70% skirtumas tarp vertinimo kainos ir likvidavimo yra labai labai realistinis.
3. Ne pirmoje. Žinoma priklauso nuo šalies kurioje vyksta bankroto byla, bet paprastai valstybinės institucijos, teismo išlaidos, bei kaikurie darbo santykiai yra aukščiau už hipoteką.
4. Umm, labai pritempti argumentai. sodros skolų gali ir nebūti, LLC assetuose gali taip pat būti NT, automobilių ir pan.
5. Na taip, aš ir neteigiu kad čia super puper investicija. yra pliusų yra ir minusų. Vienas iš tų pliusų yra papildomos palūkanos už vėlavimą, ko p2p paprastai nėra (bent kiek aš pastebėjau)
6. -
7. Pritariu, imtis per maža, tad anksti lyginti.
8. Nebuvo sudengta nei vieno, ir buyback ne debitum, o skolos originatorius siūlo. manau čia ir yra esmė, debitum yra tiesiog žemesnės rizikos - žemesnių palūkanų įrankis. palūkanų vidurkis debitum portfelio gi daugiau nei dvigubai žemesnis nei p2p. Koreliacijos tarp palūkanų ir rizikos, manau neiks nepaneigs.
Apibendrinant noriu pasakyti, jog aš labiau pasitikiu juridinio asmens mokumu nei fizinio asmens. Joks finansiškai raštingas asmuo neimtų paskolų su tokiomis palūkanomis. O dabartinėje ekonomikos stadijoje, kaip ir racionalu traukti kapitalą iš rizikingų į mažiau rizikingus įrankius, ar ne?
Honestfire, čia ne emocijos. čia šiek tik šiek tiek sarkazmo.
1. Thats what i said. nėr koreliacijos tarp nt įkeitimo ir originatoriaus mokumo. arba nesupratau tavo kontraargumento.
2. Palygink 2014 metų kainas ir dabartines. 70% yra realu. Juo labiau, kad painioji realią vertę su vertinimu. vertė ≠ vertinimui. Plius norint skubiai likviduoti turtą (pvz bankroto atvėju) jis dažniausiai parduodamas gerokai žemesne kaina, o jei tuo metu sutaptų, kad ateitų recesija, tai 70% skirtumas tarp vertinimo kainos ir likvidavimo yra labai labai realistinis.
3. Ne pirmoje. Žinoma priklauso nuo šalies kurioje vyksta bankroto byla, bet paprastai valstybinės institucijos, teismo išlaidos, bei kaikurie darbo santykiai yra aukščiau už hipoteką.
4. Umm, labai pritempti argumentai. sodros skolų gali ir nebūti, LLC assetuose gali taip pat būti NT, automobilių ir pan.
5. Na taip, aš ir neteigiu kad čia super puper investicija. yra pliusų yra ir minusų. Vienas iš tų pliusų yra papildomos palūkanos už vėlavimą, ko p2p paprastai nėra (bent kiek aš pastebėjau)
6. -
7. Pritariu, imtis per maža, tad anksti lyginti.
8. Nebuvo sudengta nei vieno, ir buyback ne debitum, o skolos originatorius siūlo. manau čia ir yra esmė, debitum yra tiesiog žemesnės rizikos - žemesnių palūkanų įrankis. palūkanų vidurkis debitum portfelio gi daugiau nei dvigubai žemesnis nei p2p. Koreliacijos tarp palūkanų ir rizikos, manau neiks nepaneigs.
Apibendrinant noriu pasakyti, jog aš labiau pasitikiu juridinio asmens mokumu nei fizinio asmens. Joks finansiškai raštingas asmuo neimtų paskolų su tokiomis palūkanomis. O dabartinėje ekonomikos stadijoje, kaip ir racionalu traukti kapitalą iš rizikingų į mažiau rizikingus įrankius, ar ne?
- honestFIRE
- Pažengęs Mustachian
- Pranešimai:376
- Užsiregistravo:Ant Kov 05, 2019 9:30 am
- Išsiųsta patiktukų: 47
- Gavo patiktukų: 16
Su šventėmis :)Vainius rašė: ↑Ket Sau 02, 2020 3:53 pmSu šventėmis ;)
Honestfire, čia ne emocijos. čia šiek tik šiek tiek sarkazmo.
1. Thats what i said. nėr koreliacijos tarp nt įkeitimo ir originatoriaus mokumo. arba nesupratau tavo kontraargumento.
2. Palygink 2014 metų kainas ir dabartines. 70% yra realu. Juo labiau, kad painioji realią vertę su vertinimu. vertė ≠ vertinimui. Plius norint skubiai likviduoti turtą (pvz bankroto atvėju) jis dažniausiai parduodamas gerokai žemesne kaina, o jei tuo metu sutaptų, kad ateitų recesija, tai 70% skirtumas tarp vertinimo kainos ir likvidavimo yra labai labai realistinis.
3. Ne pirmoje. Žinoma priklauso nuo šalies kurioje vyksta bankroto byla, bet paprastai valstybinės institucijos, teismo išlaidos, bei kaikurie darbo santykiai yra aukščiau už hipoteką.
4. Umm, labai pritempti argumentai. sodros skolų gali ir nebūti, LLC assetuose gali taip pat būti NT, automobilių ir pan.
5. Na taip, aš ir neteigiu kad čia super puper investicija. yra pliusų yra ir minusų. Vienas iš tų pliusų yra papildomos palūkanos už vėlavimą, ko p2p paprastai nėra (bent kiek aš pastebėjau)
6. -
7. Pritariu, imtis per maža, tad anksti lyginti.
8. Nebuvo sudengta nei vieno, ir buyback ne debitum, o skolos originatorius siūlo. manau čia ir yra esmė, debitum yra tiesiog žemesnės rizikos - žemesnių palūkanų įrankis. palūkanų vidurkis debitum portfelio gi daugiau nei dvigubai žemesnis nei p2p. Koreliacijos tarp palūkanų ir rizikos, manau neiks nepaneigs.
Apibendrinant noriu pasakyti, jog aš labiau pasitikiu juridinio asmens mokumu nei fizinio asmens. Joks finansiškai raštingas asmuo neimtų paskolų su tokiomis palūkanomis. O dabartinėje ekonomikos stadijoje, kaip ir racionalu traukti kapitalą iš rizikingų į mažiau rizikingus įrankius, ar ne?
1. True that.
2. 2014 m. sausį pagal aruodas.lt duomenis m2 Vilniuj kaina yra 1486 eurų, šiuo metų sausį 2055, skirtumas 38%. Labai kreivas vertinimas turi būti, kad 2055 m2/Eur vertė taptų 700.
3. Apie kurią šalį kalbame? Jei kalbame apie Lietuvą, hipoteka visada bus aukščiau SoDra ir darbuotojų. Juk tokia ir yra hipotekos esmė, ar ne?
5. Palūkanos už vėlavimą p2p yra.
8. Kiek kalbėjau su factris darbuotoju, defaultų yra. Tai arba tau labai pasisekė, arba kažkaip kitaip statistika atvaizduojama. :)
REVOLUT PASKOLA INVESTICIJOMS BONDORA. (ATNAUJINTA 10.15)
Bondora 688%, FinBee 18%%, FinBee.cz 0%, Omaraha, 12.9%, EvoEstate 11.41%, Reinvest24 13.2%
Bondora 688%, FinBee 18%%, FinBee.cz 0%, Omaraha, 12.9%, EvoEstate 11.41%, Reinvest24 13.2%
- T. J.
- Pradedantis Mustachian
- Pranešimai:112
- Užsiregistravo:Pir Geg 20, 2019 7:11 pm
- Išsiųsta patiktukų: 14
- Gavo patiktukų: 12
Galvoju ir aš pabandyti Debitum, bet kažkaip ten viskas labai keistai atrodo. Visų pirma, pinigus reikia pervesti ne į kokį normalų banką, o į kažkokią finansų įstaigą, na bent jau ji legit, tad tarkim čia okey.
Kas užkliuvo labiau tai, kad nerandu aiškios informacijos apie kokius nors mokesčius. Prie jų FAQ į klausimą, - "Are there any fees to use Debitum Network?", atsakymas toks, - "There are no registration or other compulsory fees for investing through Debitum Network." Tačiau skaitant dokumentą Debitum Network Terms and Conditions agreement randu štai tokį parašymą: "If the User’s Account has available funds, then, starting with the 6th (sixth) month, Debitum Network shall collect a monthly User’s Account service commission fee from the User’s Account in the amount indicated in the Price List." Tai čia jau kalbama apie kažkokius mokesčius, tačiau minimas mistiškas Price List. Kur tokį rasti - nežinia.
Ko gero, čia savo pinigų nedėsiu. Bet štai dar vienas siurprizas! Debitum savo paskyros net negaliu ištrinti, pasirodo ji gali būti tik anonimizuota ir užšaldyta, TAČIAU reikia rašyti jiems ir derinti.
Čia tik man vienam šita platforma atrodo kažkokia absurdiška, shady ir netoli scam'o??
Kas užkliuvo labiau tai, kad nerandu aiškios informacijos apie kokius nors mokesčius. Prie jų FAQ į klausimą, - "Are there any fees to use Debitum Network?", atsakymas toks, - "There are no registration or other compulsory fees for investing through Debitum Network." Tačiau skaitant dokumentą Debitum Network Terms and Conditions agreement randu štai tokį parašymą: "If the User’s Account has available funds, then, starting with the 6th (sixth) month, Debitum Network shall collect a monthly User’s Account service commission fee from the User’s Account in the amount indicated in the Price List." Tai čia jau kalbama apie kažkokius mokesčius, tačiau minimas mistiškas Price List. Kur tokį rasti - nežinia.
Ko gero, čia savo pinigų nedėsiu. Bet štai dar vienas siurprizas! Debitum savo paskyros net negaliu ištrinti, pasirodo ji gali būti tik anonimizuota ir užšaldyta, TAČIAU reikia rašyti jiems ir derinti.
Čia tik man vienam šita platforma atrodo kažkokia absurdiška, shady ir netoli scam'o??