Balticmustache Forumas

Sveiki!

Esu naujokas praktiniame investavime ir noriu susidelioti savo portfelį. Esu perskaitęs Tony Robbins "Įvaldyk pinigų žaidimą" ir jis-- mane kaip ir įtikino būti pasyviu "indeksiniu" investuotoju, taip pat dėkui "Baltic Mustache" už blogus, ypač apie gan detalų Deniros platformos pateikimą, kuris mane įžiebė kibirkštį daugiau domėtis ir imtis veiksmų!

Bet kadangi, kaip visi eskaluoja esame ekonominio ciklo viršūnėje, todėl nenoriu, kad didžiausią dalį portfelio sudarytų indeksiniai ETF (noriu jų pozijas didinti po krizes su nuolaida ir tada pastoviai laikyti) ir paeiškoti alternatyvias investavimo priemones, kurios generuotų didesnę grąžą ir sąlyginai būtų atsparesnės krizei.

Tai kaip pirmoji alternatyva apei kurią svarstau P2P asmeninias paskolas. Kol kas pasižaidimui esu investavęs apie 250 EUR ir žiūriu kaip seksis. Tad norėčiau jūsų nuomonės ir pasamprotavimų apie P2P krizės atveju. Esu facebooke skaitęs nuomonių, kad tai didžiausią default rizika turintys aktyvas.

Pirmiausiai atėjusios rizikos krizės atveju:
1. Žmonių perkamosios galios sumažėjimas (infliacija paskutinės krizės metu buvo apie 12%). Ši rizika man tinka, manau kad padidės nemokių/default žmonių, bet pinigus po trumpesnio ar ilgesnio laiko atgausiu. Subjektyvia nuomonia neatrodo, kad daug žmonių paskelbs asmeninį bankrotą, greičiau refinansuosis, tai gal reiktų skolintį žmonėms tik turientiems didesnį rezervą iki 40 % įsipareigojimų/pajamų.
2. Darbo netektis. Gal kas galėtų pakomentuoti šitą punktą? Gal turi preliminarią info kiek įmonių vos suduria galą su galu? Kiek darbuotojų jos turi ? Ko gero į asmeniui dirbančiam viešajam sektoriui skolinti būtų saugiau, kaip manote kokie sektoriai rizikingesni?

Nepaisant šių rizikų man atrodo, kad galima susidaryti P2P portfelį daugiau atsparesnį krizei (daugiausiai A reitingo, moteris, daugiau nei 30m, su paskolų/pajamų rezervu ir pan) nei akcijos (indeksiniai ETF) ir kurios gal generuotų 10%.
Todėl norisi, kad P2P sudarytų apie 30% galutinio savo portfelio. Ir kokios jūsų pirmos mintys apie hipotetinį portfelį kuriame būtų P2P - 50%, ETF indeksų -30 %, ETF obligacijų - 20%. Man 27 metai ir būtų investuojama 1000 EUR per mėnesį.

Giedrius rašė: ↑

Tre Kov 06, 2019 5:54 pm

Sveiki!

Bet kadangi, kaip visi eskaluoja esame ekonominio ciklo viršūnėje, todėl nenoriu, kad didžiausią dalį portfelio sudarytų indeksiniai ETF (noriu jų pozijas didinti po krizes su nuolaida ir tada pastoviai laikyti) ir paeiškoti alternatyvias investavimo priemones, kurios generuotų didesnę grąžą ir sąlyginai būtų atsparesnės krizei.

Pabandyk surasti knygą "Random Walk Down wall Street" by Burton Malkiel. Labai tinkama knyga pradedantiesiesm investuotojams, kad "išmuštų" iš jų galvos banydmus atspėti kada pirkti ir parduoti akcijas (angl. market timing).

Esmė labai paprasta - nėra jokios metodologijos, pagal kurią naudodamasis tokiais rodikliais kaip "akcijos brangios", "ekonomika ciklo viršuke", "akcijos pigo paskutinius 5 metus", ekspertų patarimų laikraščiuose ar bet kokio kito indikatoriaus, kuris sėkmingai padėtų nuspręsti, ar dabartinis laikas tinkamas pirkti akcijas. Graža tų investuotojų, kurie bando naudotis tokiais metodais sprendimam priimti, yra ženkliai mažesnė. Tai nėra kontraversiškas faktas investavimo pasaulyje, dauguma autoritetingų investavimo pasaulyje, jis visuotinai pripažįstamas.

Citi rašė: ↑

Tre Kov 06, 2019 7:13 pm

Giedrius rašė: ↑

Tre Kov 06, 2019 5:54 pm

Sveiki!

Bet kadangi, kaip visi eskaluoja esame ekonominio ciklo viršūnėje, todėl nenoriu, kad didžiausią dalį portfelio sudarytų indeksiniai ETF (noriu jų pozijas didinti po krizes su nuolaida ir tada pastoviai laikyti) ir paeiškoti alternatyvias investavimo priemones, kurios generuotų didesnę grąžą ir sąlyginai būtų atsparesnės krizei.

Pabandyk surasti knygą "Random Walk Down wall Street" by Burton Malkiel. Labai tinkama knyga pradedantiesiesm investuotojams, kad "išmuštų" iš jų galvos banydmus atspėti kada pirkti ir parduoti akcijas (angl. market timing).

Esmė labai paprasta - nėra jokios metodologijos, pagal kurią naudodamasis tokiais rodikliais kaip "akcijos brangios", "ekonomika ciklo viršuke", "akcijos pigo paskutinius 5 metus", ekspertų patarimų laikraščiuose ar bet kokio kito indikatoriaus, kuris sėkmingai padėtų nuspręsti, ar dabartinis laikas tinkamas pirkti akcijas. Graža tų investuotojų, kurie bando naudotis tokiais metodais sprendimam priimti, yra ženkliai mažesnė. Tai nėra kontraversiškas faktas investavimo pasaulyje, dauguma autoritetingų investavimo pasaulyje, jis visuotinai pripažįstamas.

Ačiū, už patarimą (eisiu į bibilioteką ir žiūrėsiu kokių knygų duoda :) ir nuomunę. Aš sutinku, kad nereikia spekuliuojant gaudyt krizę, bet manau, kad pirmosios krizės (dėl sudėtinių palūkanų ateityje) ir paskutinės (prieš pensiją, kai kopsime medų) yra kertinės ir noris turėti strategiją iki pirmos krizės ir po jos. Kai smoks pirmoji krizė (tarkim indeksas kris 35% procentai) pradėsiu didinti savo ETF indekso pozicijas portfelyje ir būsiu ramus, kad ilguoju laikotarpiu uždirbsiu ir galėsiu taikyti "Baltic Mustache Mustache" strategiją, nors tarkim akcijos ir toliau kris. Bet dabar esu naujas žaidėjas ir noris įvertinti savo sudaromą portfelį krizės atveju ir atsakyti į klausimą "Kodėl turėčiau neskirti arba skirti didesnės savo portfelio dalies P2P?".

Tik paantrinsiu citi.

Mes irgi pradėjome nesenai investuoti, nors visi kalbėjo ir kalba, kad rececija ne už kalnų. Nebandome atspėti kada ji bus, tiesiog tolygiai investuojame ir nusiteikinėjame matyti raudonus skaičius.

Tiesa, didesnė kapitalo dalį nukreipsime į asmeninį NT, tad kol kas natūraliai gaunasi, kad į ETF investuojame ne viską kas lieka po išlaidų.

Giedrius rašė: ↑

Tre Kov 06, 2019 5:54 pm

gal reiktų skolintį žmonėms tik turientiems didesnį rezervą iki 40 % įsipareigojimų/pajamų.

Gal šiek tiek tiek ne į temą, bet prikelsiu šitą seną temą :)

Jei čia turėta omenyje Lietuvos banko atsakingo skolinimo politika, tai reiktų nepamiršti, kad pildant paskolos/lizingo prašymą, besiskolinantis asmuo yra atsakingas už pateiktą informaciją. Skolinimo bendrovėms ne visada rūpi tas pajamų/įsipareigojimų santykis. Patikrins pajamas, o toliau... Spėju, kad P2P ne išimtis. T.y. norėdamas pasiskolinti ir pildydamas prašymą, "netyčia" galiu pamiršti, kad jau turiu kitų finansinių įsipareigojimų ir man vis vien bus suteikta paskola/lizingas, net ir viršijant tą 40% pajamų/įsipareigojimų santykį.

KIK rašė: ↑

Sek Rgp 18, 2019 9:18 pm

Giedrius rašė: ↑

Tre Kov 06, 2019 5:54 pm

gal reiktų skolintį žmonėms tik turientiems didesnį rezervą iki 40 % įsipareigojimų/pajamų.

Gal šiek tiek tiek ne į temą, bet prikelsiu šitą seną temą :)

Jei čia turėta omenyje Lietuvos banko atsakingo skolinimo politika, tai reiktų nepamiršti, kad pildant paskolos/lizingo prašymą, besiskolinantis asmuo yra atsakingas už pateiktą informaciją. Skolinimo bendrovėms ne visada rūpi tas pajamų/įsipareigojimų santykis. Patikrins pajamas, o toliau... Spėju, kad P2P ne išimtis. T.y. norėdamas pasiskolinti ir pildydamas prašymą, "netyčia" galiu pamiršti, kad jau turiu kitų finansinių įsipareigojimų ir man vis vien bus suteikta paskola/lizingas, net ir viršijant tą 40% pajamų/įsipareigojimų santykį.

Skolinimo bendrovės tikrina ne tik pajamas, bet ir kokius įsipareigojimus turi paskolos gavėjas, tad netyčia pamiršti nepavyks. Creditinfo Lietuva turi info apie visus tavo turimus įsipareigojimus ir kažką pamiršus, bus pridėta prie nepamirštų, o tada jau klausimas ar kredito davėjas norės duoti kreditą, kai paaiškės, kad "netyčia pamiršai" savo finansinius įsipareigojimus.

GKA, tu viską gerai ir logiškai parašei, bet...
Aišku, kad kredito bendrovės tikrina viską ir turi savus metodus rizikai įsivertinti. Tačiau jos įstatymo laikosi, tik jei skolininkas nurodo, kad jau turi finansinių įsipareigojimų ir nauji viršys 40%. Kitu atveju į kai kurias situacijas galima žiūrėti pro pirštus. Kalbu iš asmeninės patirties "kaip pasiskolinti tiek, kad finansiniai įsipareigojimai nesunkiai viršytų 50% mėnesinių pajamų" :) Tikrai nežinau viso bendrovių veikimo iš vidaus ar panašiai, tiesiog žinau, jog dvi, bene didžiausios smulkių kreditų/lizingo bendrovės tryško noru man skolinti pinigus, nors teoriškai tokių mėnesinių įmokų jau nebegalėjau mokėti pagal įstatymą. Tiesiog buvau pamiršęs apie savo kitą įsipareigojimą :) O, kad šią idėją pasiūlė pardavėjas, tikėtina, jog toks buvau ne pirmas...
Esmė, kad savo ankstesniu postu norėjau atkreipti dėmesį į tai, jog renkantis paskolas į kurias investuoti, tas 40% gali būti labai slidus reikalas. Sakykim panašiai kaip kitoje forumo temoje mačiau, berods estateguru, LTV vienas, turto įvertinimas 1,8m, dabar pardavinėja aukcione nuo 1,3m :)

KIK rašė: ↑

Pir Rgp 19, 2019 2:56 pm

GKA, tu viską gerai ir logiškai parašei, bet...
Aišku, kad kredito bendrovės tikrina viską ir turi savus metodus rizikai įsivertinti. Tačiau jos įstatymo laikosi, tik jei skolininkas nurodo, kad jau turi finansinių įsipareigojimų ir nauji viršys 40%. Kitu atveju į kai kurias situacijas galima žiūrėti pro pirštus. Kalbu iš asmeninės patirties "kaip pasiskolinti tiek, kad finansiniai įsipareigojimai nesunkiai viršytų 50% mėnesinių pajamų" :) Tikrai nežinau viso bendrovių veikimo iš vidaus ar panašiai, tiesiog žinau, jog dvi, bene didžiausios smulkių kreditų/lizingo bendrovės tryško noru man skolinti pinigus, nors teoriškai tokių mėnesinių įmokų jau nebegalėjau mokėti pagal įstatymą. Tiesiog buvau pamiršęs apie savo kitą įsipareigojimą :) O, kad šią idėją pasiūlė pardavėjas, tikėtina, jog toks buvau ne pirmas...
Esmė, kad savo ankstesniu postu norėjau atkreipti dėmesį į tai, jog renkantis paskolas į kurias investuoti, tas 40% gali būti labai slidus reikalas. Sakykim panašiai kaip kitoje forumo temoje mačiau, berods estateguru, LTV vienas, turto įvertinimas 1,8m, dabar pardavinėja aukcione nuo 1,3m :)

Manau, kad būdas išvengti 40% yra pasiskolinti tą pačią dieną, nes info CreditInfo turbūt taip greitai nesujuda. Tačiau, visos Lietuvoje veikiančios platformos yra licencijuotos ir prižiūrimos Lietuvos Banko. LB vykdo platformų tikrinimus ir rezultatai yra skelbiami viešai. Kiek žinau, prieš išmokant paskolą yra darkart patikrinamas įsipareigojimų dydis, ir jei skolininkas pasiėmė papildomų paskolų, finansavimas jam nėra suteikiamas. Dėl to kartais grįžta jau surinkta paskola.

Toks retorinis klausimas: pvz. Šiaulių banko lizingas, BigBank, Mokilizingas, nėra prižiūrimi Lietuvos banko? :)
Mano tuometinis finansinis įsipareigojimas tikrai buvo įgytas ne tą pačią dieną ir bendrovės man nesuteikė galimybės prekę pirkti išsimokėtinai, užpildžius paraišką teisingai. Tačiau po 10min, užpildžius paraišką iš naujo, jokių problemų nebekilo :)
Tik pasikartosiu, nemanau, jog tai masinis reiškinys, tiesiog skolinant "Krizės kontekste", apie ką ir yra ši tema, siūlyčiau turėti tokius dalykus galvoje.

KIK rašė: ↑

Ant Rgp 20, 2019 2:54 pm

Toks retorinis klausimas: pvz. Šiaulių banko lizingas, BigBank, Mokilizingas, nėra prižiūrimi Lietuvos banko? :)
Mano tuometinis finansinis įsipareigojimas tikrai buvo įgytas ne tą pačią dieną ir bendrovės man nesuteikė galimybės prekę pirkti išsimokėtinai, užpildžius paraišką teisingai. Tačiau po 10min, užpildžius paraišką iš naujo, jokių problemų nebekilo :)
Tik pasikartosiu, nemanau, jog tai masinis reiškinys, tiesiog skolinant "Krizės kontekste", apie ką ir yra ši tema, siūlyčiau turėti tokius dalykus galvoje.

Manau, kad reportinus tokį bajerį, baudelė ateitų kreditoriui. :)