Balticmustache Forumas

Čia tie 20% tai čia šnekama ne apie Celsius, o Terra.

Šie dalykai, tikėtina, skiriasi kaip diena ir naktis.

Terra buvo tai, ką galima pavadinti ponzi schema. Labai gerai esmę, kas tai yra papasakojo SBF fenomenaliai gerame Odd lots podcast epizode:
https://podcasts.apple.com/us/podcast/s ... 0558582549
https://coingeek.com/sam-bankman-fried- ... zi-scheme/

Celsius niekada nesidomėjau, bet jei jie veikė panašiai kaip BlockFi, tai galėjo būti tiesiog prastai valdomas verslas, kuris skolinasi lėšas pigiau ir perskolina jas brangiau. Lygiai kaip daro bankas. Plačiau apie BlockFi rašiau:
viewtopic.php?f=13&t=479

Abiem atvejais (Terra ir Celsius) investuotojai prarado savo lėšas. Bet skolinti lėšas Celsius galimai nebuvo nė iš tolo taip kvaila, kaip naudotis Terra Anchor protokolu.

Abiem atvejais buvo paklausa lėšas skolinti ir gauti yield. Bet Celsius atveju galėjo būti natūrali paklausa paskolintas lėšas perskolinti kitiems rinkos žaidėjams. O Terra atveju - ne.

Taip, sori, apie Terra mano nuorodoj, bet esmė nelabai keičiasi - aukštos palūkanos indikuoja aukštą riziką.

Dalinai sutinku, bet ne visiškai. Tas rizikos ir grąžos ryšys yra taaaaip smarkiai overrated.

Aukštos palūkanos indikuoja aukštą grąžą ? O kaip žemos - reiškia rizika maža ?

Metų pradžioje Vokietijos 10y obligacijų pajamingumas siekė -0,2%, dabar 1,7%.
iShares SDEU ETF (iShares Germany Govt Bond UCITS ETF) grąža nuo metų pražios -10%.

Ar Vokietijos obligacijų palūkanos metų pradžioje atspindėjo riziką, kurią prisiima investuotojai ? Ne, bet rinkos struktūra tokia, kad daliai juridinių asmenų privalu pirkti obligacijas. Grąža ir rizika neturi nieko bendra.

Paimkim kitą pavyzdį. Pirmosios p2p platformos veiklos pradžioje mokėjo po kiek, kokius 20% metinių ? Ar grąža ir rizika buvo adekvati ? Vargiai. Veikiau nebuvo žinoma plačiai apie tokį investicinį instrumentą, buvo kapitalo trūkumas.

Terra siūlė 20% grąžą per savo Anchor protokolą ? Ar čia buvo kažkoks risk-reward santykis ? Nebuvo, čia buvo perkama kažkoks spekuliacinis instrumentas, kuris neturi jokios pamatinės vertės ir tik laiko klausimas, kada ši tiksinti bomba susprogs. Tai buvo high-risk ir negative-reward kombinacija.

Ar kripto bankų (BlockFi, Celsius, Nexo ir kt.) siūloma grąža už stablecoins, siekiantis 7-10%. Ar čia risk-reward ryšys egzistuoja ? Sunku pasakyti.
Iš vienos pusės, kaip ir p2p bei Vokietijos obligacijų atveju, egzistuoja tam tikra rinkos ir reguliacinė struktūra, kuri gali lemti tai, kad siūlomos palūkanos puikiai atperka prisiimamą riziką. Čia turiu omenyje tai, kad egzistuoja rinkos žaidėjai, kurie nori pasiskolinti stablecoins arbitražo ir kitoms reikmėms, ir dėl teisinio reguliavimo ne taip lengva turint USD valiutos ar kitų aktyvų juos iškeisti į stablecoins.
Iš kitos pusės - žinoma, čia rizika yra, kad toks kripto bankas užsilenks. Bet rizika yra toks dalykas, kurio neįmanoma išmatuoti matematiškai, įdėti į formulė ir suskaičiuoti, ar risk-reward santykis tinkamas.

Grįžtant prie išsakytos minties, kad aukštos palūkanos indikuoja aukštą riziką. Ilgu laikotarpiu - gal ir taip. Bet trumpu laikotarpiu - nebūtinai.

Jūs čia lyginant griūnantį kortų namely (kripto pasaulį) akyse su saugiausiomis ES laikomų obligacų kainomis ir jų pajamingumu. Nors Italijos galėjot pateikt kaip pavyzdį, o ne Vokietijos. Aišku, kad Vokietija nepanašu, kad buvo prie bakroto, o Italijos visai kita Istorija, todėl ir toks atotrūkis tarp jų.

Gal nelabai gerai išsireiškiau, ką noriu pasakyti.

Mano mintis - nėra jokio matematinio ryšio tarp rizikos ir grąžos. Net ir žinant grąžą neįmanoma apskaičiuoti kokia yra rizika.

Manau, viena iš bėdų taip vertinti grąžą ir riziką (manyti kad tarp jų yra ryšys) yra ši.

Jeigu nori pasiekti maksimalios grąžos, pagal tokią logiką reikia prisiimti maksimalią riziką. Kitaip tariant, rinktis finansinius instrumentus kurie siūlo didžiausią grąžos skaičiuką.
Bet tokie finansiniai instrumentai (žadantys aukštus pelnus), kaip taisyklė, yra ne didelės rizikos, bet tiesiog scam'ai. Bet toks "akademinis" požiūris į risk/reward legitimuoja tokius pasirinkimus.

Tarkim, yra jaunas investuotojas, turintis aukštas pajamas, visą gyvenimą prieš akis ir aukštą rizikos toleranciją. T.y. jam nėra didelės bėdos, kad jo portfelis patirs reikšmingus svyravimus, toks investuotojas nori siekti maksimalios grąžos. Kur investuoti ?

Vadovaujantis išmintimi, kad aukščiausia grąža pasiekiama prisiimant aukščiausia rizika - štai ir metamos santaupos į kurią nors kripto piramidę (pvz. Terra Luna coin, forex trading, day trading US stocks) ir lėšos prarandamos. Pasirenkamas finansinis instrumentas ir strategija, kuri be abejonės rizikinga (kad ir kaip tą riziką apibrėžti). Bet ta rizika nieko neturėjo bendrą su šio finansinio instrumento būsima ilgalaike grąža.

Alternatyva, žemiausios rizikos siekiantis investuotojas, suinvestuoja į Vokietijos obligacijas ir turi -10% per metus, nors tiek prarasti negalėjo. Abiem atvejais taisyklė, kad tarp rizikos ir grąžos yra ryšys, apgavo.

Praktikoje tam tikrai atvejais rinka geriau, kitais - blogiau įvertina įvairių finansinių instrumentų ir jų tikėtinos grąžos santykį. Būtų kvaila galvoti, kad p2p rinka Lietuvoje, ir jos siūloma grąža bei rizika turi ką nors bendra su JAV akcijų grąžos ir rizikos santykiu.

Stablecoin atveju, galimai (bet nebūtinai) grąža didesnė, nei rizika indikuoja, dėl reguliacinių priežasčių. Dėl kurių juridiniam asmenims (market makeriams, arbitražu užsimantiems hedge fondams ir kitiems) pelninga skolintis lėšas iš BlockFi ir Genesis, mokant po 10% palūkanų už stablecoins. Nors Celsius atvejis galimai paneigia čia esant pelningos investicijos.

iShares SDEU ETF (iShares Germany Govt Bond UCITS ETF) grąža nuo metų pražios -10%.

Tai čia mažesnis nuostolis lyginant su Eurostoxx 600 ar S&P 500…

https://www.marketwatch.com/investing/f ... trycode=uk

Gal ir panašiai, bet čia viskas priklauso nuo kiek ECB ar FED palūkanas užkels bei ar nepirks savo pačių leistų VP.

Truputį nesulyginami dalykai manau tas DeFi, bet turbūt neverta ginčytis jei kitaip manot…

Mano "gyvenimiska patirtis" siuo atveju vienareiksmiska:

1. Didele graža = didelė rizika. ir niekaip kitaip. Ar ji materelizuosis.. ir kada - čia jau atskiras klausimas. Elementari ekonomika. Pasiulos - paklausos desnis. Tiesa.. rizika gali būti įvairi. pvz rizika kad rizika vertini neteisingai.
2. Maža graža reiškia... maža gražą. Dažnai tai asocijuojasi su mažesne rizika (pvz banko indelis), bet nebūtinai.

Čia kaip ir su prekėm: maža kaina reiškia žemą kokybę... didelė kaina reiškia didelę kaina :D

DariusA rašė: ↑

Šeš Vas 20, 2021 9:09 am

Kaip tik užtikau straipsnį apie BlockFi
https://www.lynalden.com/blockfi/ . Jei jau pati Lyn Alden juo pasitiki, tai man ramia dūšia belieka atsegti piniginę :)

Užkratas plinta: bankrutuoja vasarą FTX gelbėta kriptokeitykla „BlockFi“

Plačiau: https://www.vz.lt/inovacijos/technologi ... z7m4DP4eL8

Oi pavojinga su tuo kripto :) Negalima čia dėti daugiau pinigų negu galite sau leisti prarasti. Bet vis dar manau, kad iš kripto galima uždirbti gerą grąžą, tik reiks palaukti keletą metų iki kito bumo.

Gerietis rašė: ↑

Tre Lap 30, 2022 6:35 am

iš kripto galima uždirbti gerą grąžą, tik reiks palaukti keletą metų iki kito bumo.

Dar reikia nebūti godžiam ir turėti ribą, kada parduosi, nes jei lauksi "teisingos" kainos, ji gali niekada neateiti.