bandau suprasti kur čia mano žinių spraga, bet keista situacija. ECB apie palūkanų kėlimą dar tik kalba, o pakėlimą darys ateity (netolimoje, jau šią savaitę, bet vistiek ateity), o Euribor jau yra pakilęs. Čia patogi lentelė su Euribor palūkanų normomis:
https://www.bankai.lt/paskolos/tarpbank ... anu-normos
Tai kaip tada nustatomos Euribor palūkanos, ty. ar jos fiksuotos ir nustatomos ECB ar kažkaip kuo daugiau apie kėlimą kalbama tuo daugiau savaime pakyla? :D
Euribor pakilo, nors ECB dar palūkanų normos nepakėlė
-
- Mustachian
- Pranešimai:232
- Užsiregistravo:Pir Kov 04, 2019 1:57 pm
- Išsiųsta patiktukų: 10
- Gavo patiktukų: 123
Monetarinė politika, švelniai tariant, nėra mano stiprioji pusė, bet pabandysiu atsakyti į šį klausimą (galimos klaidos).
Kada bankas išduoda naują paskolą, bankui visiškai nereikia jokių lėšų. Pinigai sukuriami "klaviatūros pagalba", iš oro (yra tam tikri reguliaciniai reikalavimai, bet į detales nesigilinkim). Tiesa sakant, sukuriami ne pinigai, bet įrašas duomenų bazėje, kad banke "Sekundė" Petras Petraitis turi 100k. eurų depositą.
Petras Petraitis gali pervesti šį savo depozitą į kitą banką. Realiai kas dieną vyksta šimtai pavedimų banko viduje, kai banko klientai lėšas gauna į savo sąskaitas į "Sekundės" banką, bet perveda lėšas į kitus bankus.
Dienos pabaigoje (bent jau seniau taip buvo JAV) "Sekundės" bankas paskaičiuoja, kiek jis skolingas kitiems bankams, ir ieško kur gauti lėšų. Bankai neatsiskaitinėja tarpusavyje cashu, jie naudojasi depozitais centriniame banke (reserves), kaip atsiskaitymo priemone.
Nesu tikras kaip viskas veikia Europoje, bet lyg ir JAV dažniausiai skolinamasi overnight, vienai nakčiai. Užstatant (arba ne) tas pačias išduotas paskolas ar kokius vertybinius popierius kaip užstatą. Europoje gal populiariau skolintis ilgesniems terminams.
Dabar pereikim prie jūsų klausimo esmės :)
Kur gauti bankui norimas lėšas ? Yra du keliai. Galima skolintis interbank rinkoje, t.y., iš kitų bankų. Nes jei vienas bankas turi mokėjimų deficitą, tai kažkuris kitas bankas turi mokėjimų perviršį. Kitaip tariant, jeigu "Sekundės" bankas turi sumokėti bankui Snoras 5 mln. eurų, "Sekundės" bankas gali juos pasiskolinti iš "Snoro" banko.
Euribor palūkanų norma - būtent ir yra šitokio skolinimo kaina. Kiek bankui "Sekundė" kainuoja pasiskolinti lėšų tarpbankinėje rinkoje.
Kitas būdas - skolintis iš ECB tiesiogiai. Čia mano žinios baigiasi, bet lyg ir yra trys skirtingi ECB bankams skolinimo mechanizmai:
Abu šie dydžiai seka vienas kita.
Kada bankas išduoda naują paskolą, bankui visiškai nereikia jokių lėšų. Pinigai sukuriami "klaviatūros pagalba", iš oro (yra tam tikri reguliaciniai reikalavimai, bet į detales nesigilinkim). Tiesa sakant, sukuriami ne pinigai, bet įrašas duomenų bazėje, kad banke "Sekundė" Petras Petraitis turi 100k. eurų depositą.
Petras Petraitis gali pervesti šį savo depozitą į kitą banką. Realiai kas dieną vyksta šimtai pavedimų banko viduje, kai banko klientai lėšas gauna į savo sąskaitas į "Sekundės" banką, bet perveda lėšas į kitus bankus.
Dienos pabaigoje (bent jau seniau taip buvo JAV) "Sekundės" bankas paskaičiuoja, kiek jis skolingas kitiems bankams, ir ieško kur gauti lėšų. Bankai neatsiskaitinėja tarpusavyje cashu, jie naudojasi depozitais centriniame banke (reserves), kaip atsiskaitymo priemone.
Nesu tikras kaip viskas veikia Europoje, bet lyg ir JAV dažniausiai skolinamasi overnight, vienai nakčiai. Užstatant (arba ne) tas pačias išduotas paskolas ar kokius vertybinius popierius kaip užstatą. Europoje gal populiariau skolintis ilgesniems terminams.
Dabar pereikim prie jūsų klausimo esmės :)
Kur gauti bankui norimas lėšas ? Yra du keliai. Galima skolintis interbank rinkoje, t.y., iš kitų bankų. Nes jei vienas bankas turi mokėjimų deficitą, tai kažkuris kitas bankas turi mokėjimų perviršį. Kitaip tariant, jeigu "Sekundės" bankas turi sumokėti bankui Snoras 5 mln. eurų, "Sekundės" bankas gali juos pasiskolinti iš "Snoro" banko.
Euribor palūkanų norma - būtent ir yra šitokio skolinimo kaina. Kiek bankui "Sekundė" kainuoja pasiskolinti lėšų tarpbankinėje rinkoje.
Kitas būdas - skolintis iš ECB tiesiogiai. Čia mano žinios baigiasi, bet lyg ir yra trys skirtingi ECB bankams skolinimo mechanizmai:
Kaip nustatomas Euribor ?The main refinancing operations (MRO) rate is the interest rate banks pay when they borrow money from the ECB for one week. When they do this, they have to provide collateral to guarantee that the money will be paid back.
The main refinancing operations rate is one of the three interest rates the ECB sets every six weeks as part of its work to keep prices stable in the euro area.
The other two rates are the rate on the marginal lending facility, which is the rate at which banks can borrow from the ECB overnight (this costs them more than if they borrow for one week), and the rate on the deposit facility, which defines the interest banks receive – or have to pay in times of negative interest rates – for depositing money with the ECB overnight.
Kitaip tariant Euribor nustato rinka - realūs bankai, kurie tarpusavyje susitaria dėl palūkanų normų, mokamų už suteiktas paskolas. ECB palūkanų norma nustatoma kelių susirinkusių biurokratų.The Euro Interbank Offered Rate (Euribor) is a daily reference rate, based on the averaged interest rates at which Eurozone banks offer to lend unsecured funds to other banks in the euro wholesale money market (or interbank market).
Abu šie dydžiai seka vienas kita.
As their names suggest, the three key ECB rates are monetary policy instruments used by the ECB to have an impact on the granting of loans and to regulate inflation in the Eurozone. The main role of the ECB is not to lend and banks only turn to the ECB when they don’t find any liquidity in the interbank market. Most of the time, banks finance their needs with other banks in the interbank market by using two reference rates, Eonia (Euro Overnight Index Average) and Euribor (Euro Interbank Offer Rate). The first is the overnight interbank rate and the second is calculated for longer loan terms (from 1 week to 12 months). The evolution of these two types of rate depends on the evolution of the key ECB rates. Why?
Let’s take the example of the Eonia rate. It is the simplest. The Eonia rate evolves according to the levels of the ECB overnight deposit rate and the ECB overnight marginal lending rate. It is logical! The Eonia rate can’t be lower than the ECB deposit rate because, in that case, a bank with liquidity surplus would make an overnight deposit to the ECB instead of lending money to another bank. The Eonia rate can’t be higher than the ECB overnight marginal lending rate: a bank with liquidity demand would borrow from the ECB instead of from another bank.
- MeanDog
- Pradedantis Mustachian
- Pranešimai:60
- Užsiregistravo:Ket Sau 02, 2020 7:34 pm
- Išsiųsta patiktukų: 47
- Gavo patiktukų: 14
ačiū už paaiškinimą!
Ar teisingai suprantu, kad Sekundė linkusi skolintis iš Snoro, tačiau esant poreikiui skolinasi ir iš ECB t.y. jeigu Snoras sugalvoja skolinti žiauriai brangiai, tai ECB čia suveikia kaip pigesnė alternatyva + likvidumas užtikrinamas
Ir atrodytų viskas logiška iki dabartinės situacijos, nes ECB vis dar nėra pakėlęs Euribor palūkanų, jos vis dar neigiamos, taigi bankai galėtų pigiau pasiskolinti iš ECB negu vienas iš kito ir taip tarsi gautųsi ECB lubos palūkanoms - vis dar neigiamos. Nes kai ECB jau neigiamas palūkanas dar mažindavo, tai būsto įmoka tokiu procentu ir pasikoreguodavo, nors tikiu, kad daugeliui bankų tas labai nepatiko (nes mano būsto paskola tapo pigesnė negu sutartyje įrašyta)
Ar teisingai suprantu, kad Sekundė linkusi skolintis iš Snoro, tačiau esant poreikiui skolinasi ir iš ECB t.y. jeigu Snoras sugalvoja skolinti žiauriai brangiai, tai ECB čia suveikia kaip pigesnė alternatyva + likvidumas užtikrinamas
Ir atrodytų viskas logiška iki dabartinės situacijos, nes ECB vis dar nėra pakėlęs Euribor palūkanų, jos vis dar neigiamos, taigi bankai galėtų pigiau pasiskolinti iš ECB negu vienas iš kito ir taip tarsi gautųsi ECB lubos palūkanoms - vis dar neigiamos. Nes kai ECB jau neigiamas palūkanas dar mažindavo, tai būsto įmoka tokiu procentu ir pasikoreguodavo, nors tikiu, kad daugeliui bankų tas labai nepatiko (nes mano būsto paskola tapo pigesnė negu sutartyje įrašyta)
-
- Užkietėjęs Mustachian
- Pranešimai:1322
- Užsiregistravo:Ant Bal 16, 2019 8:28 am
- Išsiųsta patiktukų: 145
- Gavo patiktukų: 209
Nors palūkanos vis dar nėra pakeltos, bet a) ECB žodžiu indikavo, kad kels; b) aukšta infliacija ir kitų centrinių bankų pakėlimai suponuoja, kad ECB negali nekelti. Kitaip sakant, rinkos dalyviai mano, kad labiau tikėtina, jog palūkanos bus keliamos negu paliekamos kaip yra, todėl atitinkamai ir brangina pinigus. Čia panašiai kaip kažkuri įmonė paskelbtų, kad už X mėnesių turės sumokėti Y dydžio baudą - rinkos dalyviai nelaukia, kol sueis terminas, o netrukus po naujienų paskelbimo tai įskaičiuoja pirkdami/parduodami įmonės akcijas.