Aukštasis mokslas - būtinybė ar laiko švaistymas?

[honestFIRE]

Kaip senosios kartos atstovas nelabai suprantu to GAP year. Laiko marinavimas ir tiek. Jei maždaug kryptį žinai.. tai pirmi du metai - visiškai nesvarbu kaip konkrečiai pavadinta specialybė.. skiriasi tik universitetai/koledžai. O jei realiai... tai ir bakalauras.. Esu sutikęs ir chemikų peršokusių į energetiką.. ir energetikų į ekonomiką ir matematikų į IT.

O 4 metai praleisti universitete be konkretaus tikslo ne laiko marinavimas? Taip, aš suprantu, jog pastudentauti smagu, bet būtų gerai, jog praėjus 4 metams įgautos žinios būtų panaudotos, na bent jau dalis jų. Aš pvz. baigiau ekonomiką, bet iš knygų/interneto sužinojau daugiau nei universitete, o dabar nieko susijusio su ekonomika neveikiu, išskyrus naujienų skaitymą, na ir investavimą. Tad man tie 4 metai nebuvo labai naudingi, kažkokių naudingų pažinčių neužmezgiau. Galbūt (GALBŪT), jei būčiau turėjęs kokį gap year, būčiau nusprendęs geriau, bet čia vėlgi nežinosi. Po 10 metų turbūt vėl galvosiu kitaip :)

Man atrodo esminė problema tame, kad dar mokykloje per mažai dirbama ties savęs atradimu. Ką aš pamenu iš savo mokyklos, tai berods buvo gal kokia viena diena, kuomet ale darėm testukus ir pagal juos buvo rekomenduojamos specialybės. Tai man, laimėjusiam ne vieną matematikos olimpiadą ir visus egzaminus išlaikiusiam 90+, viena iš specialybių buvo vamzdžių klojėjas ar kažkas panašaus. Tai apie ką mes kalbam :)

Universitete be teorinių žinių, manau, kad ir kritinio mąstymo gerai išmoka. Kai tenka kritikuoti mokslinius straipsnius, nori nenori ir gyvenime pradedi žiūrėti į viską kritiškiau. :)

[dalius]

O 4 metai praleisti universitete be konkretaus tikslo ne laiko marinavimas? Taip, aš suprantu, jog pastudentauti smagu, bet būtų gerai, jog praėjus 4 metams įgautos žinios būtų panaudotos, na bent jau dalis jų. Aš pvz. baigiau ekonomiką, bet iš knygų/interneto sužinojau daugiau nei universitete, o dabar nieko susijusio su ekonomika neveikiu, išskyrus naujienų skaitymą, na ir investavimą. Tad man tie 4 metai nebuvo labai naudingi, kažkokių naudingų pažinčių neužmezgiau. Galbūt (GALBŪT), jei būčiau turėjęs kokį gap year, būčiau nusprendęs geriau, bet čia vėlgi nežinosi. Po 10 metų turbūt vėl galvosiu kitaip :)

Hmm. na po tu 4 metu gauni popieriuką, vadinama bakalauro diplomu. Dar po 2.. magistro... ir dar po 3-4 mokslu daktaro. Tie popieriukai kartais praverčia darbinantis. Kas konkrečiai tuose poperiukuose parašyta - dažniausiai nėra labai svarbu. Bent jau ten, kur aš dažniausiai ieškau darbo, nesu sutikęs reikalavimo siauros specializacijos diplomo. Dažniausiai būna reikalavimai: socialiniai, tikslieji ir pan. Plius konkreti, darbinė padėtis. Būtent patirtis yra svarbi o ne formalus išsilavinimas.

Be to, manyčiau, būtent studijuodamas gali geriausiai išsiaiškinti.. ar konkreti studijų kryptis tau tinka/patinka. Jei ne - po pirmo semestro/kurso - peršoki kitur. Arba pasikoreguoji pasirenkamus dalykus, kad jie geriau atitiktų tavo poreikius ir ateities viziją. Pamenu, kai KTU informatiką studijavau... po pirmo semestro 1/3 kurso suprato kad jų pasirinkimas buvo netinkamas :)

Mano nuomone, universitetas ne profke, jis nesuteikia specializuotos profesijos.. Jis suteikia gebėjimą dirbti su informaciją, analizuoti ir šiaip, išplečia akiratį. Jei universitetas geras... tai galbūt, pasiseks sutikti 1-2 dėstytojus, iš kurių pavyks ką nors išmokti. Jei prastas.. nesutiksi nei vieno: savarankiškai gali išmokti daugiau ir greičiau. Ypač Lietuvoje, kur dėstymas universitete yra hobis, bet ne darbas.

P.S. turiu 4 aukštojo mokslo diplomus (įskaitant Ekonomikos :)

[Samogitian]

Sveiki, šiuo klausimu esu ne kartą diskutavęs su kolegomis/draugais. Manau kad vieningo atsakymo nėra, nes kiekvieno žmogaus istorija skirtinga ir yra daugybė faktorių, bet manau kad dažnu atveju yra gyvenime laikotarpiai kurių metu gali daryti vienus ar kitus dalykus, kuriuos įgyvendinti vėliau būtų sunkiau. Pvz. Studentauti, gyventi barake ir pan yra faina kol esi jaunas, nes dauguma tavo bendraamžiai, Tavęs neslegia atsakomybės, darbai ir pan.

Jei nežinai tiksliai ko nori, tačiau žinai sritį, gali stoti į tau patinkančią specialybę, o per 4 metus išsiaiškinsi kas labiau patinka ir galėsi gilinti žinias magistro studijose.

Mano paties atveju, baigiau bakalauro studijas, taip pat ir magistrą pabaigiau. Negaliu pasakyti kad dirbu pagal specialybę, tačiau nesigailiu nei kiek kad mokiausi, nes įgyjau draugų, platesnį pasaulio suvokimą, taip likau gyventi mieste kuriame mokiausi ir jei ne universitetas nebūčiau sutikęs žmonos :)

[+++]

Baigiau bakalaurą ir magistrą inžinerijos srityje. Nors iškart po studijų pradėjau dirbti darbą, nesusijusį su savo specialybe, visiškai nesigailiu, kad studijavau.

Pakeliavau po pasaulį pagal įvairias mainų programas. Įgavau techninių žinių, kurios lengviau padeda suprasti daugelį dalykų "stovinčių" už daugelio įmonių veiklos. Manau, kad išmokau geriau analizuoti įvairius šaltinius. Taip pat tiesiog buvo daug įdomių grupinių projektų (ypač studijuojant užsienyje), kai turi sukurti kažkokį fizinį apčiuopiamą daiktą, kažkieno prototipą ir pan. Priedo prie visų šitų dalykų, tinkamai išnaudojant univero suteikiamas galimybes galima išmokti ir su specialybe nesusijusių papildomų dalykų nemokamai. Tame pačiame VGTU buvo galimybė kaip pasirenkamus dalykus turėti vokiečių, prancūzų kalbos paskaitas, teniso, futbolo treniruotes ir pan.

Berašant šituos dalykus suvokiau, kad ko gero užklasinė veikla susijusi su universitetu ir visokie neprograminiai dalykai, kaip studijų mainai, yra lygiai tiek pat svarbu, kiek pačios studijos. Turiu omeny įvairius projektus, konkursus, atstovybes ir pan. Jei nebūčiau juose dalyvavęs, o tik ėjęs 4 + 2 metus paskaitų, nežinau ar taip pat kalbėčiau.

[+++]

Baigiau bakalaurą ir magistrą inžinerijos srityje. Nors iškart po studijų pradėjau dirbti darbą, nesusijusį su savo specialybe, visiškai nesigailiu, kad studijavau.

Pakeliavau po pasaulį pagal įvairias mainų programas. Įgavau techninių žinių, kurios lengviau padeda suprasti daugelį dalykų "stovinčių" už daugelio įmonių veiklos. Manau, kad išmokau geriau analizuoti įvairius šaltinius. Taip pat tiesiog buvo daug įdomių grupinių projektų (ypač studijuojant užsienyje), kai turi sukurti kažkokį fizinį apčiuopiamą daiktą, kažkieno prototipą ir pan. Priedo prie visų šitų dalykų, tinkamai išnaudojant univero suteikiamas galimybes galima išmokti ir su specialybe nesusijusių papildomų dalykų nemokamai. Tame pačiame VGTU buvo galimybė kaip pasirenkamus dalykus turėti vokiečių, prancūzų kalbos paskaitas, teniso, futbolo treniruotes ir pan.

Berašant šituos dalykus suvokiau, kad ko gero užklasinė veikla susijusi su universitetu ir visokie neprograminiai dalykai, kaip studijų mainai, yra lygiai tiek pat svarbu, kiek pačios studijos. Turiu omeny įvairius projektus, konkursus, atstovybes ir pan. Jei nebūčiau juose dalyvavęs, o tik ėjęs 4 + 2 metus paskaitų, nežinau ar taip pat kalbėčiau.

Taipogi šiuo metu vis daugiau ir daugiau specialybių Lietuvos universitetuose galima studijuoti anglų kalba. Sudėjus visus šituos papildomus dalykėlius galima tikrai išmokti ir pasitobulint daug daugiau nei tik specialybės srityje.

[Kedzius]

Sveiki, baigiau statybos inžinerinį išsilavinimą krizės metu 2008 m. (darbą buvo sunku susirasti Klaipėdoje) + 2 m. vakarinį magistrą, šiuo metu dirbu pagal specialybę su atestatais ir t.t. , atlyginimu nesiskundžiu. Pirmus 2 metus kaip sakydavo dėstytojai mes jūs mokome bendro mastymo, išprusimo ir t.t. toliau 2 m. mokslo. Po 10 metu suvokiau tai. Dabar kai reikia rinktis iš darbuotojų tai aiškiai matosi kas ateina po 12 -klasių (ar GAP), kas po studijų. Tai mano manimu tas GAP ieškant specialybės nepadės, nes neturi apie ką bendrauti., bendrų pažiūrų ir ką pasiūlyti (nebent nori pabūti kastuviniu tuos metus, kad suprastum kad nori mokytis) ... o norint rimto darbo LT be popieriaus nori nenori niekas rimtai nežiūri nors pradžioje...