Ar laikai save spontanišku pirkėju? Galbūt perki daiktus neplanuotai? Neskaičiuoji išlaidų? Nežinai kiek pinigų turi šiuo metu sąskaitoje? Neįsivaizduoji kiek esi skolingas bankui? Jeigu atsakei nors vieną taip – šis straipsnis kaip tik Tau!
Esu tikras, kad turi tikslų ar svajonių neatsiejamų nuo pinigų. Galbūt, kaip ir mes, sieki finansinės nepriklausomybės, bandai sutaupyti naujam būstui, dviračiui, kompiuteriui ar bet kam kitam, tačiau pavyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi? Turiu nuostabių žinių – gerai suplanuotas biudžetas yra sėkmės raktas į bet kokį finansinį tikslą. Tai ką perskaitysi žemiau, padėjo man sumažinti savo išlaidas daugiau nei 45%! Tik vienas užpildytas lapas, o tiek naudos! Paprasčiau nebūna!
Nesvarbu ar Tu milijonierius ar vidutines pajamas gaunantis žmogus, privalai planuoti ir analizuoti savo šeimos finansus.
PRIVALAI!
Tai lyg oras Tavo plaučiams. Biudžeto sudarymas nebūtinai reiškia, kad turėsi smarkiai taupyti ar mažinti išlaidas, viskas priklausys tik nuo Tavo paties norų. Anaiptol, tinkamai sudarytas biudžetas padeda ne tik sutaupyti, bet ir sukoncentruoja išlaidas svarbiausiems pirkiniams.
Įsivaizduok, kad Tu/Tavo šeima tai maža įmonė, kurioje privaloma daryti pelno nuostolių ataskaitas, ketvirčio balansus ir kitus kontrolinius dokumentus. Juk įmonėse tai daroma ne veltui? Finansų kontrolė ir stebėsena leidžia daryti išvadas ir tinkamai nukreipti veiklą, pirkimus ir pardavimus. Ar daug skiriasi šeima? Galiausiai, tiek įmonėje, tiek šeimoje žiūrime į paskutinę eilutę – kiek turime pelno metų gale.
Kodėl valstybė įpareigoja įmones teikti finansines ataskaitas, tačiau vaikų net mokykloje nemoko apie finansinio raštingumo pagrindus?
Rašant šia tema kyla įdomūs retoriniai klausimai: kodėl žmonės skiria marias laiko savo įmonių finansų priežiūrai, tačiau neskiria savo šeimos finansų planavimui? Kad daugiau uždirbti? O kokia to prasmė, kai šeimoje tie pinigai nepastebimai dingsta perkant dar daugiau? Arba kodėl valstybė įpareigoja įmones teikti finansines ataskaitas, tačiau vaikų net mokykloje nemoko apie finansinio raštingumo pagrindus?
Švelniai tariant, ši tema Lietuvoje yra pernelyg nuvertinama. Galbūt netgi reikia įstatymo, įpareigojančio teikti finansines šeimos ataskaitas? Kažką primenu iš valdžios? Nee, aš ne kaip jis.. Nors ir juokelis, bet esu tikras, kad tai pagerintų daugelio šeimų finansinę situaciją. Na, o kol įstatymo nėra, tikiu, kad Tau rūpi Tavo sunkiai uždirbami pinigai. Specialiai paruošiau Baltic Mustache šeimos biudžeto lentelę, kurią užpildęs turėsi savo/šeimos finansinį planą. Siūlau pasirinkti minimalistinio dizaino juodą arba, kiek žaismingesnę, spalvotą lentelę. Kai užsiklijuosi ant šaldytuvo, būtinai atsiųsk foto! Arba tag’ink instagram’e @balticmustache
Juodas šeimos biudžeto pavyzdys
Spalvotas šeimos biudžeto pavyzdys
1. PRADEDAM? APSIBRĖŽK SVARBIAUSIUS TIKSLUS!
Pabandyk įsivaizduoti, kas Tau gyvenime svarbiausia, ko labiausiai trokšti. Laisvės? Dėmesio? Garbės? Susiek šiuos vertybinius norus su tam tikrais, realiais veiksmais, materialiu daiktu ar pinigų suma. Mes su Mrs. B. M. kone du metus ieškojome savo kelio. Sugalvoti finansinius tikslus yra gana paprasta, tačiau gerokai didesnis iššūkis yra atsakyti sau, ar jie tikrai svarbiausi, ar jų pakaks laimingam gyvenimui, ar jie ne per dideli/maži? Man, kol kas, tai buvo bene sudėtingiausias iššūkis, teko ilgokai mąstyti ir kratyti savo vertybių sistemą.
Ilgai savęs klausiau, ar įgyvendintas finansinis tikslas mano gyvenimą pavers geresniu. Ar būsiu laimingas, ar man to užteks, kad nustočiau skubėti su visu pasauliu? Svarsčiau ar planuojami pirkiniai nebus tik laikinas noras pagerinti savo statusą visuomenėje, pamaloninti vidinį ego. Ir žinoma, labai svarbus niuansas – nenuvertinau savęs, kėliau sau didelius ir drąsius tikslus, kas gi daugiau, jei ne tai skatina tobulėjimą ir priverčia pasitempti? Kas gi daugiau nei Jūs pats būsite savo gyvenimo šeimininkas? Pasinerkite į jaudinančią kelionę su sunkiu iššūkiu, o kelio vingrius įveiksite keliaudami.
2. SUDARYK ŠEIMOS BIUDŽETĄ
Kai turėsi aiškų tikslą, gali manyti, kad puse darbo jau padaryta. Matai, kaip su Baltic Mustache viskas paprasta? Beliko tik užrašyti šeimos finansinį planą. Iš esmės, tai bus kelio, vedančio į tikslą, projektas. Pabandyk jį sudaryti keliais būdais:
A. Dabartinis biudžetas:
Suskaičiuok mėnesio išlaidas centų tikslumu ir suskirstyk į kategorijas. Tokiu būdu matysi dabartinę situaciją, išleidžiamas, bei sutaupomas pinigų sumas. Žinodamas kiekvieno mėnesio pinigų likutį, gali lengvai paskaičiuoti per kiek laiko pasieksi savo tikslą. Blogai? Nenuleisk rankų! Jeigu sutaupoma suma yra menka, o tikslas už jūrų marių, prenumeruok mano straipsnius. Šis tinklaraštis ir yra būtent tam, kad Tavo tikslas būtų ranka pasiekiamas. Kiekviename straipsnyje dalinuosi savo patirtimi ir žiniomis, jeigu seksi, rasi daug man padėjusių patarimų. Patikėk manimi, neparašytų straipsnių sąrašas ilgas!
B. Svajonių biudžetas
O čia pradėk nuo sumos kiek norėtum per mėnesį sutaupyti ir tik vėliau bandyk įvesti skaičius į konkrečias išlaidų kategorijas. Tai bus Tavo siektinas mėnesio biudžetas, o kad jį įgyvendinti, tikriausiai, teks pakeisti išlaidų įpročius. Na arba tiesiog uždirbti daugiau. Kas lengviau, spręsti pačiam!
Pavyzdžiui Petras, po 12 metų nori dirbti puse etato, nes turės anūkų, o kitą puse savo išlaidų nori dengti iš pasyvių investicijų. Šeimai išleidžiant 800€/mėn, Petrui reikia portfelio, generuojančio 400€/mėn. Kad tai pasiekti (saugus variantas) reikia sutaupyti ~150 000€. Atsidarome skaičiuoklę, įvedame turimas santaupas (0 €), palūkanų normą atskaičius infliaciją (4%) bei laikotarpį (12 metų). Spėjimo būdu įrašome per metus sutaupomą sumą ir žiūrime kiek pinigų turėsime po 12 metų juos investuojant į pasyvius akcijų fondus. Keletas bandymų ir tampa aišku, kad per metus reikia sutaupyti apie 9600€ arba 800€ per mėnesį. Arba 185€ per savaitę. Arba 26€ per dieną. Taip, tik 26€! Tai yra skaičiai, kuriuos Petras įsidėmės, rašys į paskutinę biudžeto lentelės eilutę ir kaskart pirkdamas picą sau mintyse primins: Petrai, ši pica yra trečdalis to, ką šiandien turiu sutaupyti, kodėl nepasigamini jos pats?!
C. Planuojamas biudžetas
Ko gero Tavo biudžetas bus kažkur tarp A ir B varianto. Turėsi nuspręsti kas svarbiau – ar daugiau išleisti, ar daugiau sutaupyti, ar pietūs kavinėje, ar greičiau pasiektas tikslas. O galbūt Tau lengviau tiesiog daugiau uždirbti, bet išleisti tiek pat? Nuspręsti būtina pačiam, tačiau kilus abejonėms – drąsiai klausk, Baltic Mustache bendruomenė tikrai turės patarimų!
Bandydamas suvesti skaičius į lentelę, įvertink visus pirkinius, didžiausias išlaidas, apgalvok tikslus. Atsakyk sau nuoširdžiai, ar tikrai kiekvienas esantis pirkinys (tai gali būti ledai, spontaniškai nupirktas drabužis arba skani kava mieste) suteikia daugiau laimės, nei suteiktų laiku pasiektas tikslas. Taip pat, visada ieškok galimybių optimizuoti nereikalingus mokesčius, nes, kaip matai, kiekvienas euras svarbus! O galbūt tiesiog atidėk tikslą vėlesniam laikui. Visi variantai yra geri, svarbiausia Tavo savijauta ir Tavo laimė.
IŠLAIDŲ SKAIČIAVIMAS
Nuo čia prasideda sudaryto projekto įgyvendinimas, arba kitaip tariant, sugalvoto tikslo statybos. Kad pasiektum tikslą, tai turės tapti Tavo gyvenimo dalimi. Nenustebk, jeigu sudaryti biudžeto nepavyks iš karto. Projektą galimą koreguoti! Žinau, sudarant finansinį planą pirmą kartą, prireiks kantrybės, kad galėtum užpildyti visus langelius. Manau, kad bus tokių vietų, kuriose net nežinosi ką įrašyti (taip buvo man), ypač jeigu neseki savo išlaidų (viena iš didžiausių nuodėmių!). Aš tokiu atveju rašiau sumą, kurią tuo metu įsivaizdavau išleidžiantis tam tikroms kategorijoms ir iškart pradėjau sekti savo išlaidas. Kaip tai daryti plačiau aprašiau antroje šio straipsnio dalyje. Nėra nieko įdomiau, nei įsivaizduojamus skaičius vėliau palyginti su realiais!
Turi klausimų? Laukiu!
Linkėjimai
Jūsų Mr. BM.
8 komentarai
SIūlau daryti excel lentelę, nes pdf nusimes ir liks ne tiek naudingas 🙂
Sveiki, dėkui už komentarą!
Būtent biudžetui, nesu tikras ar excel’is geriausia, kadangi šio lapo tikslas – kuo dažniau matyti kiek suplanavai išleisti tam tikroms kategorijoms. Todėl ir rekomendavau klijuoti ant šaldytuvo. 🙂
Na, o kai kalbame apie pajamų/išlaidų sekimą – pritariu, tik excel’is. Pats tokį turiu, veduosi, tačiau dar kol kas nespėju pasidalinti su skaitytojais.
Sveiki,
Aš naudoju šią programelę: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.expensemanager
Tikrai patogu sekt savo pajamas ir išlaidas. Tik kitas dalykas nereikia apsileist, nes save esu ne kartą pagavęs, kad „ai susivesiu vėliau…“ o vėliau išsimėto čekiai, pamiršti kažką, tada matai, kad jau bus netikslu, tada išvis neseki išlaidų, taip ir baigiasi visi biudžetai, planavimai ir kiti svarbūs dalykai. Taip man yra nutikę dabar. 🙂
Tačiau pradėjau skaityt Jūsų blogą, reikės grįžti prie senų gerų įpročių ir tvarkingai dirbt su asmeniniais finansais.
Sėkmės, Jum, sėkmės Visiems, sėkmės man!
Savo biudžetą registruoju bei analizuoju nuo 2011 metų, per pirmus du metus išbandžiau nemažiai įrankių šiam reikalui (nuo Excel iki mokamų programų, palaikančių įvairias platformas). Galiausiai apsistojau ties YNAB programa. Realiai nesvarbu kokį įrankį pasirinkti, bet savo biudžetą planuotis, sekti, analizuoti manau yra tikrai labai naudingas kiekvienam žmogui. Visų pirma žinai kur iškeliauja tavo pinigai, visų antra bandant kažkam sutaupyti žinai nuo kur gali bandyt nurėžt ir kiek, lygiai tas pats galioja ir pvz. atėjus sunkmečiui, kad gali pasidėlioti kur išleisi mažiau. Taip pat jei biudžetas vedamas ne ant popieriaus gana nesudetinga ilguoju periodu matyti ir kiek išleidžiama daugiau/mažiau konkrečiai kategorijai nei pvz. prieš 5 ar 10 metų (maisto kainos tikrai nesmarkiai pakilo nuo 2011, na bent jau mano asmeninės išlaidos čia reikšmingai nepadidėjo, nors kai kurios pavienės prekės taip ir brango ir pigo, bet aš to nefiksuoju).
Prieš pradėdamas planuoti/vesti savo asmeninį biudžetą, didžiąją dalį pajamų išleisdavau ir tiesiog galvodavau, kad uždirbu per mažai (nors tikrai atlyginimas nebuvo mažas). Po pusmečio jau turėjau gana aiškų vaizdą, kur tie mano pinigai iškeliauja. Šiuo metu išlaidos nesiekia 45% pajamų, taigi laisvas lėšas investuoju.
Patarimas vedantiems biudžetą, sutaupomą ar investuojamą pinigų dalį nepriskyrinėkite prie santaupų (nes psichologiškai santaupos yra tai, iš ko galima paimti prireikus, arba tai kas lieka mėnesio gale). Daug efektyviau veikia (bent man asmeniškai) kai taupymas/investavimas priskiriamas išlaidoms, kad ir pvz. tokioms kaip mokesčiai (SAU), tokiu atveju taupymui atidedama numatyta suma iškart po atlyginimo (o ne tai kas liko mėnesio gale), ir bandoma įsitekti gyventi iš likusių lėšų (šių irgi labai apriboti nereiktų).
Dar vienas patarimas vedantiems biudžetą: išlaidas išskaidyti ne tik per daug kategorijų (maistas, pramogos, būstas, transportas, drabužiai, kėlionės ir pan.), bet ir kiekvieną jų priskiriant prie MUST HAVE ir NICE TO HAVE. Tokiu atveju bus gerokai aiškiau norint sutaupyti, nuo kurių galima taupyti didesnes sumas. Pvz. maistui išleidžiama 150eu, pramogoms 150eu, nelogiška būtų bandyti sutaupyti nuo maisto 50€, o nuo pramogų net ir 100€ per mėn būtų sutaupyti nesudėtinga.
Sveiki, o kur rekomenduotumėt laikyt cash’ą?
Panašiai kaip jūs galvoju pirkt antrą būstą, turiu keliasdešimt tūkstančių eurų santaupų, bet banke su nulinėm palūkanom kažkaip liūdna situacija. Dar bent metus planuoju pataupyt. Kaip žiūrite į kredito unijas, kurios moka iki 2% už indėlius? Kokios dar galimos alternatyvos saugiai laikyt pinigus ir prireikus nesunkiai ištraukt?
Na kredito unijos yra bene vienas paprasčiausių, pelningiausių ir saugiausių sprendimų. Indėliai drausti, palūkanos 2 proc. Tik rekomenduojama sumą įdėti į keletą skirtingų unijų, kad nutikus force major netektų ilgai laukti visos kompensacijos iš valstybės draudimo.
Jau eina pusantri metai, kaip įrašinėju visas savo išlaidas ir pajamas į GnuCash. Anksčiau bandžiau knistis su spreadsheet’ais (Excel, Calc), bet šios programos ne pačios optimaliausios tokiam dalykui. GnuCash’as palaiko dvejybinius įrašus, tai labai viską gražiai galiu sudėlioti ir patikrinti. Kartais apleidžiu ilgam laikui išlaidų suvedinėjimą (pirkiniu kvitus metu į dėžę, kitokias išlaidas užsirašau į telefono užrašus), tai po kokių ~2 mėnesių, jei pavyksta viską suvesti iki cento tikslumo, tai labai geras jausmas apima 🙂 Nemokama ir laisva programa kurta unix-like (OS X, Linux) operacinėms sistemoms, bet, rodos, yra ir Windows’ams portas.
Pritariu ir papildau. Aš nesudėtingas investavimo formas pagal pelningumą rikiuočiau taip:
– tarpusavio skolinimosi platformos („Paskolų klubas“ ir kt.): 6%-12% (mažesnės rizikos paskolos)
– kreditų unijos (indėliai): 0.01%-3%
– bankai (indėliai): 0.05%-1.9%
Iš principo, situacija tokia pati laikosi jau keletą metų. Manau, kad niekas nesikeis ir artimiausią pusmetį ar metus.