Antroji straipsnių serijos dalis apie pinigų valdymą bei asmeninius finansus. Pirmąjį straipsnį skaityti galima čia.
Išlaidų sekimas – vienas iš galingiausių veiksmų, padedančių valdyti asmeninius finansus. Buvau šokiruotas, kai sužinojau, kad yra žmonių, kurie to nedaro! XXI amžiuje! Rimtai? Žmonija skrenda į marsą, naudoja išmaniuosius, važinėja elektriniais automobiliais, o tu nedarai vieno iš paprasčiausių ir kartu svarbiausių dalykų finansiniame gyvenime? Kaip galima 2019 metais taip nesirūpinti savo pinigais?! Juk juos uždirbti taip sunku!
Rimtai, jeigu tau nors truputi rūpi asmeniniai finansai, privalai sekti ir analizuoti savo išlaidas. Tai yra pirmas žingsnis, siekiant suprasti kaip tau sekasi valdyti pinigus. Nesvarbu ar mėnesio gale krapštai paskutinius centus, ar sugebi atsidėti apvalią sumą investavimui, privalai žinoti kaip pasiskirsto išlaidos. Kodėl? Štai kelios priežastys:
#1 Žinosi, kur dingsta tavo pinigai
Taip. Jeigu nori išsaugoti pinigus, privalai žinoti, kur jie dingsta. Beveik visada atrodo, kad išleidžiame mažiau, bet patikėk, tai didelė apgaulė. Aš prieš pradėdamas sekti savo išlaidas (2015 metais), į lentelę susirašiau skaičius, kuriuos įsivaizdavau išleidžiąs tam tikroms kategorijoms. Žinai ką? Pasakysiu atvirai – nepataikiau absoliučiai. Visiškai. Realios išlaidos buvo ne tik gerokai didesnės (beveik 2 kartus), bet ir pasiskirstė visiškai kitaip, nei aš įsivaizdavau ir norėjau, kad būtų.
#2 Galėsi pririotizuoti savo pirkinius
Gyvenime yra dalykai, kurių kiekvienam iš mūsų objektyviai reikia, ir yra dalykai, kurių mes tiesiog užsinorime dėl tam tikrų išorinių veiksnių. Juk žinai, reklama, naujovės, palengvintas gyvenimas, pagerintas tas ir anas, įvairios rekomendacijos ir panašiai. Žmogui reikia būsto, drabužių, maisto, tačiau ar tikrai reikia pačio naujausio išmaniojo su septyniolika kamerų arba prabangios 5 patiekalų vakarienės restorane?
Dažniausiai ne. Kai pradedi sekti finansus, matai kaip pasiskirsto tavo išlaidos (punktas nr. 1) o tai leidžia suvokti ir palyginti, kas gyvenime svarbiausia: sutaupyti, būti finansiškai laisvam ar turėti dar vieną be galo naujesnį daiktą.
Žmogui reikia būsto, drabužių, maisto, tačiau ar tikrai reikia pačio naujausio išmaniojo su septyniolika kamerų arba prabangios 5 patiekalų vakarienės restorane?
#3 Tapsi labiau disciplinuotas
Žinodamas savo prioritetus ir pinigų dingimo priežastis būsi gerokai atsargesnis, sumažės neplanuotų/nereikalingų pirkinių. Galvojimas apie tai, kaip išleidi pinigus jau yra dorybė, nes tai verčia kas kartą sau užduoti klausimą: ar man tikrai to reikia? Ar aš tai naudosiu? Ar tai prideda vertės mano gyvenime? Jeigu verta – valio, be graužaties perkame, jeigu ne – atsidedame svarbesniems tikslams.
Pradžioje bus nelengva, tačiau laikui bėgant tai taps tiesiog geru įpročiu, saugančiu nuo visos multimilijardinės marketingo ir prekybos industrijos.
#4 Pamatysi savo silpnybes
Bėgant laikui išlaidų sekimas leidžia matyti kiek ir kur vidutiniškai išleidi pinigų. Taip pat, grafikai parodys ir didžiausias, labiausiai netikėtas problemas, skaudžiausias vietas apie kurias net nepagalvojai. Ar gerai jaustumeisi matydamas, kad 80 proc. maisto išlaidų sudaro kavinės ir restoranai? Ar bandytum kažką keisti, jeigu išlaidos automobiliui sudarytų 50 proc. visų išlaidų? Ar būtų viskas ok, jeigu naujausias telefonas su septyniolika kamerų per mėnesį tau kainuotų tiek pat, kiek tavo vaiko robotikos būrelis?
Dažnai gyvename, švaistydami pinigus, nes to nežinome. Išlaidų sekimas leidžia tai pamatyti.
#5 Žinosi, jeigu iš tavęs pavogs
Įvykis gan senas, tačiau puikiai prisimenu. Apsiperku Ebay el. parduotuvėje, sumoku, gaunu prekę, laimingai naudoju. Atsitiktinumo dėka, po 4-5 mėnesių banko sąskaitoje pastebiu, dar vieną, tokios pat sumos mokėjimą. Tai yra 30€ suma, kurios įprastai nepastebėčiau, nes tiek pat gali kainuoti apsipirkimas prekybos centre ar tiesiog šiaip, kasdienis pirkinys. Istorija gan ilga, bet trumpai tariant tai buvo vagystė, už kurią bankas sutiko grąžinti pinigus.
Išlaidų sekimas garantuos, kad žinosite net ir 10 ar 20 centų vagystę iš jūsų sąskaitos. Tie centai kartais tampa milijonais.
#6 Matysi savo galimybes bei progresą
Žinojimas kiek ir kam reikia pinigų leidžia lengviau kurti savo ateities planus. Tarkime, planuoji pirkti automobilį. Jam reikia 3000€. Jeigu žinai, kad kas mėnesį sutaupai 300€, tai paskaičiuoti nesunku, automobilį įpirksi po 10 mėnesių. O jeigu automobilio reikia anksčiau, nes atostogų kelionė jau už 8 mėnesių? Na, galbūt atsiras kategorija, kuri nėra tokia svarbi kaip automobilis ir kelionė, todėl joje išlaidas laikinai sumažinsi. Trumpai tariant, būsi savo finansinio gyvenimo karalius, valdysi jį.
Lygiai tas pats ir su finansine nepriklausomybe. Žinodamas kiek išleidi, žinosi kiek reikia pasyvių pajamų ramiam gyvenimui. Dažnai manęs klausia, kaip nusprendei, kiek pinigų reikės finansinei nepriklausomybei. Atsakymas labai paprastas – tiesiog žinau, kiek per mėnesį man reikia pinigų komfortabiliam gyvenimui. Įvertinus asmenines rizikas bei ateities pokyčius, suprasti tikslią sumą nėra sudėtinga.
Kaip sekti išlaidas?
Būdų yra daug ir įvairių. Vieni yra paprasti, kiti sudėtingi, vieni reikalauja daug laiko, kiti mažiau. Pavyzdžiui, pamenu savo tėvus, dar senais laikais, visas išlaidas rašančius į didelį ir storą sąsiuvinį. Ačiū technologijoms, dabar tai daryti yra gerokai paprasčiau, o gaunama statistika yra išsamesnė. Renkant informaciją apie savo išlaidas verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
Patogumas
Trumpai tariant, tai turi būti paprasta ir nesudėtinga, antraip po kelių mėnesių pasiduosi. Juk Mustachians tikrai turi įdomesnių veiklų, nei rašyti kiekvieną pirkinį į sąsiuvinį?
Analizės galimybės
Statistikos kaupimas tik viena medalio pusė. Didžioji nauda yra tada, kai matome susistemintus grafikus. O jeigu dar norime palyginti skirtingus laikotarpius? Pamatyti kiek išleidžiame ne tik maistui, bet ir kiek skirtinguose prekybos centruose? Įrankis privalo būti pakankamai universalus.
Patikimumas ir duomenų saugumas
Ar įsivaizduojate kaip apmaudu, kai metus kaupiate informaciją apie išlaidas ir ji staiga dingsta? Pasirinkimai yra keli: arba visiškai pasitikėti paslaugos teikėju arba duomenis saugoti pačiam, asmeniškai.
Kaina
Sutikite, juk šiais laikais tai negali kainuoti daug? Viso labo, tai tik priemonė skaičiuoti pinigams. Tačiau taupyti kokybės ir patogumo sąskaita irgi nereikėtų. Geras įrankis gali sutaupyti ženkliai didesnes sumas, nei pats kainuoja.
Galimybė sudaryti biudžetus
Išlaidų sekimas yra geras dalykas, jeigu tai duoda pokyčius. Banko išrašo analizė metų gale turi mažai naudos, nes matosi tik galutinis rezultatas, o nieko pakeisti jau nebegalima, pinigai išleisti, sutaupyta mažai. Daug svarbiau yra matyti savo padėtį realiu laiku, kai dar galime daryti pokyčius. Kaip aš tai darau, tekste žemiau.
Balticmustache išbandė
# Wallet iš Budgetbakers
Vaizdas paimtas iš budgetbakers.com
Tai programėlė skirta tiek android, tiek iOS turėtojams, kurią Mr. ir Mrs. Balticmustache naudoja jau trečius metus. Ir vienareikšmiškai rekomenduoja skaitytojams. Štai kodėl:
- Programėlę galima susieti su banku. Tai reiškia, kad kasdien iš banko atlikti mokėjimai automatiškai ir be jokio vargo atsidurs Wallet programėlėje, po reikiama kategorija, tikslia data ir kitomis detalėmis. Šis įrankis yra skirtas premium naudotojams, tad šiek tiek kainuoja, bet jeigu neturi laiko ir noro pats viską suvedinėti, šis funkcionalumas kaip tik Tau. Kurį laiką ir aš naudojausi šiuo funkcionalumu, tačiau vėliau atsisakiau. Kartais tiesiog tenka nupirkti kažką kitiems ir gauti pinigus atgal grynais. Realiai nieko neišleidžiu, tačiau programėleje išlaidos jau matosi ir iškreipia statistiką. Kadangi per mėnesį turiu tik 15-25 mokėjimus, visus juos darau per N26 banką (mokėjimus matau telefono ekrane, prie laikroduko), susivesti pačiam ranka yra ypač paprasta ir nesudėtinga.
- Išsami statistika. Net ir nemokama versija turi žiauriai gerus grafikus. Kadangi grafikai tikrai geri, pradžioje kiek sudėtinga juos perprasti. Tačiau po keletos bandymų negalėsi atsidžiaugti, be vargo „pjaustysi“ savo finansus įvairiais filtrais. Kiek girdžiu iš skaitytojų, mokamos versijos grafikai yra dar informatyvesni. Jeigu kas nors žinote skirtumus, pasidalinkite komentaruose.
- Biudžetai. Mano giliu įsitikinimu, viena iš svarbiausių funkcijų. Asmeniškai aš turiu susikūręs metų, mėnesio bendrus, bei automobilio kategorijos metinį biudžetą. T.y. nuolatos atsidaręs programėlę galiu matyti kiek šiose kategorijose išleidau ir kiek dar galiu išleisti. Spustelėjus ant konkretaus biudžeto yra rodomos automatinės prognozės, perspėjančios apie tai, jog sekasi gerai. Arba negerai.
- Periodiniai/suplanuoti mokėjimai. Jeigu turite periodinius mokėjimus, pavyzdžiui būsto paskolą, galite susikurti tokį mokėjimą, o programėlė, kas mėnesį automatiškai primins, kad įvestumėte sumą. Labai patogu, nes kategoriją ir visas kitas smulkmenas programelė įveda automatiškai, belieka tik patikslinti sumą. Taip pat planuojami mokėjimai atsispindi ir susikurtuose biudžetuose.
- Skirtingų sąskaitų sinchronizavimas. Galite susikurti skirtingas sąskaitas (skirtingoms banko sąskaitoms), tačiau taip pat galite dalintis savo duomenimis su kitais šeimos nariais, matyti bendrą statistiką. Funkcionalumas ypač patogus žmonėms norintiems visus savo finansus turėti vienoje programėleje. Kadangi mes kartu su Mrs. Balticmustache naudojame ir excel dokumentą, šia funkcija nesinaudojame. (apie excel dokumentą rašau žemiau).
- Pirkinių garantiniai. Kaskart įvedant išlaidas, galite nurodyti garantinį terminą bei pridėti kvito nuotrauką. Visi šie įrašai yra saugomi vienoje vietoje, be didesnio vargo galite atsidaryti visą sąrašą ir matyti kuriam laikui prekė dar turi garantinį draudimą.
- Bent jau aš, turiu krūvą nuolaidų kortelių, tačiau prireikus parduotuvėje niekada neturėdavau. Ne bėda! Visas korteles, bei jų BAR kodus galima nuskanuoti į programėlę, o esant parduotuvėje parodyti kasininkui. Suveikia beveik visada, svarbu nepamiršti padidinti ekrano ryškumo.
- Žymos arba tags. Labai funkcionalus dalykas. Kiekvienai išlaidai, neprikausomai nuo to kokioje kategorijoje ją įvedate, galite priskirti žymą. Pavyzdžiui keliaujate į kelionę ir norite žinoti kiek ši kelionė jums kainuos. Nėra nieko paprasčiau, visas išlaidas vedate įprastai, tiesiog prie jų pridedate žymą Kelionė 2019. Grįžtate namo, mėnesio gale be didesnio vargo atsidarote statistiką ir įvedate filtrą Kelionė 2019. Matote ne tik išlaidas tam tikroms kategorijoms, bet ir bendrą kelionės sumą. Taip pat žymas galima naudoti, tam, kad matyti kiek pinigų išleidžiama skirtinguose prekybos centruose ar pan.
- Pirkinių sąrašas. Bent jau man, mėgstančiam pamiršti, puikus įrankis. Į programėlę suvedu ką turiu nupirkti, parduotuvėje atsidarau sąrašą ir kraudamas prekes dedu varneles programėleje. TAIP, TAIP, popieriuko su sąrašu laikai jau praėjo. Susimokėjus belieka įvesti sumą ir visas sąrašas tampa dar vienu detaliu išlaidų įrašu bendroje statistikoje.
- Ir dar keletas faktų: daugiau nei 2 500 000 atsisiuntimų, 4.5 vertinimas, jeigu reikia, web aplikacija, kuri realiu laiku sinchronizuojasi su programėle. Galimybė sekti valiutų bei kriptovaliutų kursus, turėti asmeninį konsultantą (dirbtinio intelekto). Jeigu reikia, naudotis Lietuvių kalba, eksportuoti duomenis, gauti mėnesines ataskaitas į email ir taip toliau.
Apibendrintai, tai vienas iš rimčiausių produktų rinkoje, suteikiantis kone begalines galimybės analizuoti bei kontruoliuoti savo finansus.
Mini patarimas, neskubėkite pirkti mokamos versijos. Gan dažnai yra taikomos 50% ar net 70% akcijos, per kurias sutaupysite ženklią sumą.
# N26 Analytics
Kurį laiką naudojausi N26 banko įrankiu, tačiau vienintelis jo pliusas yra tai, kad įrašai yra sukuriami automatiškai ir gana tiksliai priskiriami kategorijoms. Kadangi tenka naudotis ir kitu banku ar grynaisiais, statistikos tiksliai vesti nebesigauna. Ko gero panaši situacija yra ir su Revolut banku, jeigu skaitytojai žino, laukiam pastebėjimų komentaruose.
# Monefy
Įrankis, kurį naudojau kone metus. Patogus, nes visiškai laisvai galima keisti kategorijas ir jas susikurti pagal savo prioritetus. Pati programėle vertinama gerai, nes dizainas puikus. Iš esmės įrankis panašus į Wallet, tačiau gerokai silpnesnis funkcionalumo atžvilgiu. Taip pat, duomenis saugoti tenka pačiam, eksportuojant juos į google drive ar dropbox. Rekomenduoju tiems, kuriems reikia labai paprasto ir mažiau pribumbasų turinčio įrankio.
# Andromoney
Finansų valdymo programėle labai panaši į Monefy, tačiau turi papildomą funkcionalumą – automatinį sinchronizavimą su web platforma. Dizainas nėra toks malonus kaip aukščiau aprašytų įrankių, tačiau pakenčiamas. Naudojantis šia programėle apima jausmas, kad ją kuria ir prižiūri vienas žmogus, kuris ne viską suspėja.
# Excel
Klasika nesensta. Pažįstu žmonių, kurie vis dar naudoja tik excel, tačiau tai jau yra tiesiog nepatogu. Atsidarinėti failą, kuris yra kompiuteryje tik tam, kad įvesti išlaidų įrašus užima gerokai per daug brangaus laiko. Tuo labiau, kad per ilgesnį laiką galima prikaupti per daug popieriaus.
Balticmustache excel naudoja kaip bendrą failą, kuriame Mr ir Mrs Balticmustache kiekvieno mėnesio gale, skiria 10 minučių ir suveda apibendrintus duomenis iš Wallet programėlės. Kodėl mes taip darome?
Visų pirma, tai yra duomenų kopija. Nors Wallet programėle atrodo patikima, niekada negali žinoti kas nutiks. Mums duomenys yra svarbūs, todėl turime susikūrę excel failą su identiškomis kategorijomis Wallet programėlei. Jeigu nori daryti taip pat, sek instrukcijas šio straipsnio apačioje.
Antra, tai yra vieta, kurioje mes matome bendras Balticmustache išlaidas. Aš suvedu savo, Mrs Balticmustache suveda savo išlaidas, o failas automatiškai pagamina bendras išlaidų eilutes bei grafikus.
Kaip trečią privalumą, galima paminėti tai, jog excel failas yra naudingas, kai skirtingi šeimos nariai naudoja skirtingas programėles pradiniam išlaidų suvedimui. Pavyzdžiui Mrs Balticmustache ilgą laiką naudojo Swedbank biudžeto įrankį. Be excel negalėjome matyti bendros statistikos ir situacijos, tad duomenų suvedimas į vieną failą leido matyti pilną šeimos vaizdą.
Excel failas
Įsigyti Balticmustache sukurtą excel failą už norimą sumą galite paspaudę žemiau esantį mygtuką „Pirkti“. Po pirkimo gausite nuorodą, kurioje bus failas, bei paprasta naudojimosi instrukcija. Visi gauti pinigai bus skiriami šio tinklaraščio išlaikymui ir tobulinimui.
Palinkėjimas
Mr. Balticmustache
Šis straipsnis nėra rekomendacija priimti vienokius ar kitokius investicinius ar piniginius sprendimus. Tai yra mano subjektyvi nuomonė, paremta perskaityta literatūra bei nuosava patirtimi. Kiekvienas investuotojas už priimtus sprendimus bei rezultatus prisiima pilną atsakomybę, be pretenzijų straipsnio autoriui. Už straipsnyje minimus pavadinimus, produktus ar knygas negaunu jokio atlygio, juos rekomenduoju tik todėl, kad pats jais naudojuosi ir tikiu.
16 komentarai
Jau penketą metų naudoju YNAB, jie pritaikė „vokų principą“ virtualioje aplinkoje, šis principas, kai visus turimus pinigus turi priskirti kuriai nors išlaidų kategorijai (padėti į tam skirtą voką) man ir yra esmė, nes vien tik išlaidų sekimas ir jų patogi vizuali išraiška manęs visai nedisciplinuoja.
Geras pasirinkimas, nekartą domėjausi. Daug žmonių šia platformą rekomenduoja. Tačiau ji truputuką “pricey”, turint omenyje, kad tą patį galima pasidaryti su Wallet programėle nemokamai 🙂
Beje, ar YNAB turi programėlę? Šiaip šmagu girdėti, kad žmonės naudoja tokias priemones 🙂
Turėjo programėlę, bet viską perkėlė į webą. Kaip ilgametis vartotojas, turiu $40/metus deal’ą atseit visam gyvenimui 🙂
Aš naudoju appsą Mano piniginė. Paprastas aiškus valdymas, neapkrauta mažai reikalingom funkcijom. Visada tiksliai žinau kiek kiekvienoje sąskaitoje turiu pinigų. Tik minusas, kad negalima susidaryti biudžeto.
Seniau naudodavau kurdingopinigai.lt platformą, tačiau pradėjus naudoti išmanųjį telefoną perėjau prie Android money. Apie Android money galiu pasakyti tiek kad funkcijų pakanka bendrai apžvalgai ir grafikams matyti, bet norėtūsi kad būtų prognozavimas (šiai dienai vidurkis x, jei tai bus toliau mėnesio išlaidos bus y) ,taip pat būtų patogu jei eitų priskirti mokėjimo kortelę.
O man nepatinka kai pasaliniai turi priejima prie mano finansiniu duomenu, todel info apie savo finansus laikau tik pas save exelyje. Be to, jame irgi gana paprasta pasidaryti kokius tik nori grafikus, pjuvius ir t.t. Duomenu suvedimas is korteliu uztrunka kokias 7-10min per savaite, bet man tai visai patinka, malonu laikyti ranka “ant pulso”.
Na nei vienas nesame tikras, kad mūsų asmeniniai failai yra saugūs ir nepasiekiami net jeigu juos laikome kompiuteryje ar cloude 🙂 Klausimas kam jie įdomūs? Dažniausiai niekam.
O šiaip šaunu, kad išsiverti su exceliu, kaip ir rašiau, mums jis irgi svarbus. Tačiau kaip sekasi su biudžetais, tikslais? Ar pavyksta ju laikytis be papildomų priemonių?
Su biudzetavimo tai pas mane kolkas prastoki reikalai… Karta per metus pasidarau sarasa didesniu pirkiniu, stipriai issigastu ir bandau kuo ilgiau nepirkti tu dalyku. Taip iki siol miegamajame nera teliko ir per kelis metus supratau kad ir nereikia ten jo! Dviguba nauda 🙂
Taip pat megstu kasdieniams dalykams (maistas, kitokios neisvengiamos islaidos) pervesti pinigus i atskira kortele. Tokiu budu kai vidury menesio matai kad joje pinigu liko visai mazai, susimastai kad laikas pristabdyt arklius. Turint partneri su kuriuo vedi bendra biudzeta, galima issimt antra kortele prirista prie tos pacios saskaitos, tuomet visada matai bendra likuti, bet iskart gauni pranesimus apie islaidas 🙂
PS. O kad po kompa visuokie trojanai, lockeriai bei korporacijos nelandziotu, nereik naudot MS, G bei FB produktu 🙂 Tokiu budu isvengsi minimum 90% gresmiu.
PPS. Jeigu nesergi paranoja, tai dar nereiskia kad taves neseka 😀
Geriausias biudŽetas – jokio , o geriausios išlaidos – 0 (copyraitas MrMoney mustashe:). Man paprasčiau galvoti ar reikia tos išlaidos, negu biudžetuoti. Išlaidas sekti paprasčiau – suvedi čekius į excelį ir matai kas vyskta, kur reikia pamastyti.
Sveikas,
komentaras ne apie straipsni, bet labai svarbus blogo skaitytojams.
Skaitant su chromu viskas ok, taciau atsidarius per firefox, egde, iexploreri – tekste panaudoti scrollinantys paveiksliukai yra skirtingo dydzio ir visas po jais esantis turinys nuolat vazineja aukstyn zemyn, prisitaikant prie paveiksliuko aukscio. Net si posta rasant viskas sokineja ir nervus gadina.
Sveikas,
Ačiū, kad parašei. Bandysim išspręsti 🙂
Tiesiog autoslide rekomenduočiau atjungti ir tiek – kad nesikaitaliotų nepaspaudus rodyklių.
Aš paantrinsiu Barzdočiui. Bandžiau ir keletą programėlių, taip pat dabar pabandžiau ir wallet apps’ą, bet kadangi su SEB banku tiesiogiai nepalaiko, tai vis pasilieku prie suvedimo ranka į seną gerą excelį, vietoj to, kad ranka iš banko ataskaitas įkėlinėčiau į programėlę. Palaikau BM poziciją, kad mūsų failai nelabai kam įdomūs, tad mūsų šeimos excel’is yra patalpintas google docs, todėl bet kada turiu priėjimą prie jo, kur turiu internetą. Kartais išlaidų suvedimas įvyksta tuo pat metu, kai tik apmoku, per telefono programėlę, kartais susirenka nemaža krūvelė kvitų ir kai jau prisimeni, kad gal nebežinai, kiek pinigų turi iki kitos algos, tada susivedi viską – aišku, tokiais atvejais, kartais paklaidžioja centai ar vienas kitas € ir atsiranda nesutapimų, bet kol nesutapimai nesiekia net 1% pajamų ir pavyksta įgyvendint tai, ką suplanuojam, tol nekreipiu į juos dėmesio.
Išlaidas su žmona sekam nuo 2015 metų, per tą laiką pradinis sukurtas excel’is gerokai patobulėjo, o šiemet prie išlaidų skilties įtraukiau ir santaupų(tik gavus atlyginimus atsidedam tiksluose numatytą sumą santaupoms, tad gavus 1000€ iškart žinom, kad turim mažiau ir turim suktis su tuo ką turim) bei asmeninių išlaidų(su žmona atsidedam po X€ sumą savom reikmėms, apie kurias neturim atsiskaityti vienas kitam) skiltis. Taip pat kategorijų nėra tiek daug, kaip jūsų biudžeto ataskaitoje – iki šiol apsiėjom su 13 kategorijų ir neskaidėm taip smulkiai, kaip pas jus, o jei reikia išskirti kažką tam tikroje kategorijoje, tam turiu pasidaręs papildomą langelį pastaboms.
Suminės metinės ataskaitos nevedu, tačiau peržiūriu kiekvieno mėnesio ataskaitas atskirai, išsivedu pusmečių ir metų vidurkines ataskaitas, metų gale pasilyginu pirmo ir antro pusmečių vidurkius, pasižiūriu į pavienių mėnesių ar kategorijų išsišokimus, kad įvertinti ar tam tikras išlaidų šuolis buvo planuotas ar ne, ar galima buvo jo išvengti, ar reikia jį įtraukti į bendrą vidurkį ar skaičiuoti, kaip išlaidas iš santaupų.
Iki 2019 metų konkrečių tikslų biudžetui neišsikeldavome, daugiau tik stebėdavau situaciją ir vesdavau statistiką. Nuo sausio, pradedam eksperimentuoti pagal turimus ankstesnių metų rezultatus: išsikėlėm aukštesnį mėnesinių santaupų tikslą, nes atlyginimai per paskutinius pora metų pakilę, tačiau kaip nuo pradžių atsidėdavom vieną sumą, taip ta suma nepasikeitė, tad bandom didinti santaupų procentą nuo bendrų pajamų. Kas ketvirtį ar pusmetį peržiūrėsim sukauptas santaupas ir jas kažkiek perskirstysim pagal išsikeltus didesnius finansinius tikslus. Beje, sausio mėnuo nustebino – mėnesio pradžioje pirmą kartą atsidėjus didesnę sumą į taupymo sąskaitą, truputį buvo baisu, kaip pavyks išgyventi su pora šimtų mažesne suma, o dar kai maždaug tuo pat metu apmokėjom būsto paskolą, auto draudimą ir kitus esamus įsipareigojimus bei mokesčius, tačiau mėnesio gale, kai jau planavom, kad reiks tam tikrą dieną pradėti naują finansinį mėnesį, turėjom dar 30€, kas nudžiugino. 🙂
Tikslams pagal kategorijas turiu apsiskaičiavęs sumas, kokias norėtųsi išlaikyti kas mėn, tačiau taip griežtai tų tikslų dar nekeliu. Mūsų biudžeto tikslai kol kas labiau orientuoti į tai, kad kiekvieną mėn atsidėtume tam tikrą sumą santaupoms, bendros išlaidos taip pat neviršytų numatytos sumos su nedidele paklaida, tačiau svarbiausia, kad neatsirastų arba jei atsiranda, tai ta suma būtų kuo mažesnė, kategorijoje “Kitos prekės ir paslaugos”, į kurią mes rašom nenumatytas išlaidas ar tas išlaidas, kurios netinka į nei vieną kitą kategoriją. Dažniausiai ši būna tuščia, tačiau kol įsirenginėjom namus keletą mėn buvo išsišokimai, nes tiesiog tais mėnesiais neatsidėjom pinigų į santaupas, bet tuos pinigus panaudojom namų įrengimui.
Na ir taip pat, šiemet išsikėliau 5 finansinius tikslus ir pasidariau jų įgyvendinimo skaičiuoklę(šioje vietoje labai pagelbėjo investologija.lt blogas ). Prioritetą teikiam rezervinių santaupų sukaupimui ir tuo pačiu į tą sąrašą įtraukiau pora ilgailaikių tikslų, dabar atrodančių nerealiais, nors pagal įgyvendimo skaičiuoklę, jei nesikeistų sutaupoma suma ir bandyčiau pasiekti visus tikslus neinvestuojant, tam prireiktų maždaug 25 metų. Taip pat, žadu šiuos tikslus kasmet peržiūrėti ir pasiekus prioritetinius ar tiesiog, mažesnius išsikelti naujus, arba paskaidyti sąraše esančius ilgailaikius tikslus į šiek tiek mažesnius taip pat peržiūrint prioritetus.
Savaitgalį dar kart pabandžiau Wallet programėlę, tai kaip suprantu, nemokamoj versijoj bent su lietuviškais bankais nepavyks automatiškai susisiet, nors ir swedbank palaiko, siūlo iškart 14 dienų trial nemokamai, bet reik iškart susiet su google pay ar telefono tiekėjo sąskaita, kad nenutraukus trial po 14 dienų būtų galimybė nuskaičiuoti pinigus už premium programėlės versiją. Bandžiau susiimportuot duomenis iš SEB – tiesioginiai išrašų formatai arba netinka, arba nenuskaito excel failo. o konvertavus į palaikomus formatus sėkmingai importuoti duomenų nepavyko. Tad arba kažkas negero įvyksta konvertuojant, arba tiesiog SEB banko sąskaitos išrašai bet kokiu formatu nėra tinkami.
Norėjau pasilyginti, kokią statistinę info duoda programėlę ir ką aš pats esu pasidaręs, bet nepavyko. Dėl premium, gal kažkada anksčiau pavyko susieti su banku nemokamai, o premium programėlės kainodaroje tiesiog įvyko pasikeitimai ir naujiems vartotojams nebeduoda nemokamai susieti su banku? O gal vėl koj kiša Lietuva?
Giedriau,
Susiejimas su banku visada buvo mokamos versijos fukcija. Kurį laiką ir mes naudojomės, bet dabar jau nebe. Tikriausiai neaiškiai straipsnyje parašiau 🙂
Arba aš skaitydamas praleidau 😀