INVESTAVIMAS: KUR DINGSTA MANO ŽADĖTA GRĄŽA? Arba kodėl nesirinkti aktyviai valdomo fondo

Internete ir literatūroje galime rasti daug skirtingų ir sudėtingų paaiškinimų kas yra investicinis fondas. Tačiau mustachian tiki paprastumo galia, tad apie iš ėmės paprastą dalyką nėra prasmės kalbėti sudėtingai.

Investicinis fondas – tai tiesiog bendri skirtingų žmonių pinigai sudėti į krūvą ir patikėti valdyti finansų profesionalui – fondo valdytojui. Už šiuos pinigus valdytojas perka įvairius aktyvus, kurie neša arba pelną arba nuostolius žmonėms. Nepriklausomai nuo rezultatų klientas valdytojui turi už tai mokėti. JAV ir Europoje tai yra labiausiai paplitusi investavimo priemonė. Kodėl? Atsakyti nesunku – didžioji dalis žmonių neturi jokio supratimo kur ir kaip reiktų investuoti savarankiškai. Prisideda ir viešai skleidžiama žinutė, jog investuoti pačiam yra per daug rizikinga, ypatingai sudėtinga bei reikalauja be galo daug laiko ir pastangų. Ar kada nors pagalvojote, jog tai gali būti netiesa?

INVESTICIJOS VIS DAR NEŠA PELNĄ

Remiantis statistika, S&P 500 indeksas (500 didžiausių JAV įmonių akcijų krūva) nuo 1980 metų vidutiniškai per metus kilo +9,064%. Įvertinus infliaciją grąža buvo +5,840% per metus. 1995 metais fiksuotas +37,58% kilimas, 2008 metais -37,0% kritimas. 1980 metais į šias 500 kompanijų investuoti 10 000 € šiandien būtų pavirtę į 260 995,34 €. Nors ir amerikietiški kalneliai, tačiau tikrai pelningi!

Panagrinėję daugiau indeksų ir statistikos, matysite, jog pasaulinė ekonomika ilguoju periodu turi kylimo tendenciją. Tai vyksta dėl tobulėjančių technologijų, išradimų, produktyvumo didėjimo ir šiaip, dėl visų protingų žmonių, kurie kasdien keliasi anksti ryte, ryžtingai eina į darbą ir bando nuversti kalnus. Tai atsispindi ir finansų pasaulyje – rinka auga, o mums tereikia išmokti tuo pasinaudoti, bei apsisaugoti nuo apgavikų. Šiais laikais tai yra tikrai paprasta, o šio blog’o tikslas padėti jums tai padaryti.

AKTYVUS AR PASYVUS FONDAS

Aktyviai valdomas fondas – investicinis fondas, kurio valdytojas priima investicinius sprendimus dėl vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo. Jis, dažniausiai remdamasis savo atlikta analize ir darbuotojų kompetencija, siekia geresnių rezultatų, nei rinkos vidurkis. Toks fondas visada pasirenka palyginamąjį indeksą (pvz. S&P 500) ir bando jį aplenkti. Kaip pamatysite toliau tekste – beveik niekam to padaryti nepavyksta.

Pasyviai valdomas fondas – investicinis fondas, kuris atkartoja pasirinktą rinkos indeksą. Tai reiškia, kad valdytojas, pagal iš anksto nustatytą proporciją ir taisykles perka vertybinius popierius. Šis fondo tipas, atvirkščiai nei aktyvus, nebando aplenkti rinkos, jis ją tiesiog atkartoja. Šio fondo valdymas yra gerokai paprastesnis ir pigesnis, dėl to galutinis vartotojas patiria mažesnes valdymo išlaidas.

AKTYVAUS IR PASYVAUS FONDO PALYGINIMAS

Petras, kuris mėgsta Mustachian lifestyle, 1991 metais nusprendė investuoti į pasyviai valdomą fondą, kuris seka vieną iš geriausiai žinomų indeksų (S&P 500). Kas mėnesį Petras savo pensijai skyrė 100€. Pinigus Petras atsidėdavo ir vieną kartą metuose investuodavo. Kadangi fondas pasyvus, Petras fondų valdytojui mokėjo tik 0.15% valdymo mokesčių. Remiantis statistika* šis fondas nurodytu laikotarpiu, reinvestuojant dividendus (juos apmokestinant 15% GPM) per metus vidutiniškai generavo +8.841% grąžą. Taigi Petras šiandien turi 139 751.32€. Nemažai? Tikrai taip, tai yra ilgalaikio investavimo magija!

Zigmas, kuris sakė, jog Mustachian lifestlyle yra nesamonė, 1991 metais nusprendė, jog savo 100 €/mėn. patikės finansų profesionalams siekiantiems aplenkti rinką. Kadangi pasirinktas fondas yra valdomas aktyviai, Zigmas kas metus mokėjo 2% valdymo mokesčių ir sakė, jog keli procentai nieko nepakeis. Darant hipotetinę prielaidą, kad šis fondas iš dalies įgyvendino savo deklaruojamus tikslus ir generavo tokią pat grąžą, kaip ir S&P 500 indeksas, Zigmas šiandien turėtų viso labo 100 767.08€. Zigmas profesionalams atidavė kone 39 000€. Ar galite įsivaizduoti, kad keli procentai ilguoju periodu pavirsta į tokią sumą? Ir tai dar ne viskas!

4 iš 5 JAV aktyviai valdomų fondų per 5 metus generuoja mažesnę grąžą nei rinka. Per 10 metų, 99% aktyviai valdomų fondų nesugebėjo aplenkti to paties S&P 500 indekso. Tai reiškia jog Zigmas turėtų gerokai mažiau nei 100 767.08€, nes kone visų aktyviai valdomų fondų metinė grąža yra mažesnė nei jų užsibrėžtas tikslas.

Sakysite kalbu apie JAV, kurios yra toli nuo Lietuvos. Gerai, prašom dar iškalbingesnės statistikos: kone 70 proc. Lietuvoje esančių fondų per pastaruosius penkerius metus nesugebėjo aplenkti pasirinkto indekso. 86 proc. Europoje esančių fondų, per pastaruosius 10 metų neįgyvendino savo užsibrėžto tikslo. Kaip manote, kiek nesėkmingai veikiančių fondų bus po 20, 40 metų? Juk mes kalbame apie santaupas visam gyvenimui!

Įprastai fondai gudrauja ir pasirenka tokį indeksą, kurį aplenkti būtų lengva. Tai vėliau leidžia girtis „gražiais“ skaičiais pritraukiant naujus klientus. Bet Lietuvoje situacija yra dar įdomesnė – arba fondai ypatingai sąžiningai pasirinko palyginamuosius indeksus, arba tiesiog nesugeba atlikti savo darbo ir tinkamai valdyti Jūsų pinigų, net ir bulių rinkoje.

DAR KELI MITAI APIE AKTYVIAI VALDOMUS FONDUS

1. Aktyviai valdomi investiciniai fondai duoda didesnę grąžą nei natūralus rinkos prieaugis, nes juos valdo profesionalai.

Deja, tačiau Europoje tik 14 iš 100 tokių fondų sugeba tai padaryti 10 metų iš eilės. Jau nekalbant apie tai, kiek yra fondų kurie tai galėtų daryti pavyzdžiui 50 metų iš eilės.

2. Investiciniai fondai yra saugesnis būdas investuoti, nes jie sudaryti iš daug skirtingų įmonių akcijų ar obligacijų.

Indeksai taip pat, o dažnu atveju, jie netgi dar labiau diversifikuoti.

3. Aktyviai valdomi fondai yra geresni nei pasyvūs, nes juose dirbantys profesionalūs darbuotojai gali nuspėti rinką ir laiku parduoti ar nupirkti aktyvus.

„If the data do not prove that indexing wins, well, the data are wrong“ – John. C. Bogle, Little book of common investing.

Statistika rodo, kad tai netiesa. Vanguard įkurėjas, John. C. Bogle savo knygoje „Little book of common investing“ rašė – „Jeigu duomenys neįrodo, jog investavimas į indeksus laimi, na, tai duomenys yra neteisingi“. Ir tai yra tikra tiesa – ten kur yra žmogus ir jo emocijos, visiškai nesvarbu, kad jis profesionalas – atlikti tyrimai rodo, jog anksčiau ar vėliau jis suklys, o fondas generuos mažesnę grąžą.

4. Mūsų fondas generavo teigiamą grąža 5 metus iš eilės, kodėl tai turėtų pasikeisti.

Čia galima prisiminti gan plačiai finansų pasaulyje žinomą posakį:

„Praeities rezultatai niekada negarantuoja ateities rezultatų“

KOKĮ INVESTICINĮ FONDĄ RINKTIS LIETUVOJE?

Taigi, įsitikinome, kad aktyviai valdomo fondo mes nenorime. Pradėjus ieškoti alternatyvų nustebsite – pasyviai valdomų fondų Lietuvoje tiesiog nėra. Situacija yra tokia, kad paprasti žmonės tampa didelių vilkų bandai paklūstančiomis avelėmis. Visi būdai pabėgti ar ieškoti alternatyvų yra nematomi, apie juos niekas neskelbia ir nekalba. Kartais net atrodo, jog tai daroma specialiai. Galbūt tokioje situacijoje esame dėl mažos rinkos, galbūt dėl prasto mūsų pačių finansinio išsilavinimo, o gal tiesiog dėl kultūrinių verslo subtilybių.

Vienintelė išeities Lietuviui – naudotis Europos Sąjungos teikiamais privalumais, bei pačiam savarankiškai investuoti į indeksus (taip, tuos pačius, kuriuos fondų valdytojai nesėkmingai bando aplenkti). Tai yra gerokai paprasčiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio ir užima vos keletą minučių per mėnesį. Apie tai jau ruošiu straipsnį.

Mr. B.M.

* Pateiktoje nuorodoje galima patikrinti S&P 500 indekso grąža skirtingais laikotarpiais.