Tai bent įvertinimas. Vos tik pradedi rašyti tinklaraštį, o jame savo straipsnį nori paskelbti Lietuvos blogeris, gyvenimo būdo guru, minimalistas, ūsuotasis, įdomusis – Debesyla! Be jokių išvedžiojimų ir daugžodžiavimų bėgu užbaiginėti darbus prieš atostogas, o Tau – išsamus straipsnis apie asmeninę infliaciją.

Mr. BM.

 

Koks tavo asmeninės infliacijos dydis?

Per laiką nuvertėja beveik viskas… Ir, spėju, gali pastebėti, kad nenuvertėjantys dalykai – meno kūriniai – tarp tavo pirkinių tokie reti, kad jų praktiškai nėra.

Daiktai nuvertėja, nes:

1. a) Penkiolikos dienų sumuštinis su avokadu ir penkiolikos metų kiemo trinkelės… Abu nebebus niam niam.
2. b) Pasimiršta. Naujos technologijos ir nauja produkcija „Senukuose” užspaudžia ir išstumia bet kokius senukus tavo kolekcijoje.

Pasaulio ekonomika auga net krizių metais, taigi visko prigaminama tik daugiau, o kainos dėl išstūmimo krenta retai – dažniau užuot prekėms pigus, gauname daugiau pinigų.

Na, „gauname“… Tik skaičiai didesni. Tai – infliacija.

 

Infliacija – svarbi tavo kasdienybės dalis… Net jei investicijomis neužsiimi.

Nujaučiu, kad nenori, jog tavo pasiekimai taptų beverčiais. Tokia jau mūsų, kaip tinginių, prigimtis. Taigi tuomet logiška:

Kiekvienas dalykas, kurį sukūrei šiandien, idealiu atveju turi išlaikyti savo vertę rytoj ir iki gyvenimo galo. Bonus taškai, jei bus naudinga ir anūkams, tolimosioms ateities kartoms.

Galbūt padaryti „kiekvieną dalyką” sudėtinga, tačiau kaip kelionės principas – tai visai gerai. Visgi turėtume savo gyvenimus statyti, lyg statytume pilies pamatus, nemanai? Juk dažno sėkmingo žmogaus gyvenimas nėra sėkmingas, nes jam vienąsyk pasisekė… Jie, užtat, jau turėjo gerus pamatus – genus, šeimą, šalį (šiuos sunku pakeisti), maistą, darbo vietą, įrankius, draugus, priklausomybes, požiūrį (šiuos lengviau pakeisti).

Jei sukursi tai, kas išlaikys vertę ilgai – įgūdį, įspūdį, meno ar technologijų kūrinį – ateityje galėsi statyti jau ant šių pamatų. Kaip kokią Sagrada Familia – statysi ilgai, bet ši dar nė nebaigta bažnyčia jau atrodo įspūdingai.

Bet kaip manai, ar reikia apsiriboti tavo veiksmais?

Daiktai, kuriuos kaupiame – taip pat mūsų pasiekimų dalis. Gerai pastatyti namai, pavyzdžiui, yra labai vertingas turtas. Kokybiški batai – geras turtas. Net kokybiškas indų servizas – geras turtas.

Atitinkamai, daiktai, nešantys tik trupinėlį naudos ar greitai sulūžtantys, taigi dar ir nenaudos, kaupiasi kaip pelėsis sandėlyje. Laikyti šiuos daiktus kainuoja eurus (juk tenka išleisti vis daugiau, vis didesniam balkonui, sandeliui ar butui…) ir dėmesio (tvarkingi žmonės neveltui turi daugiau jėgų…). Kokybiški daiktai yra kaip pamatas, o nekokybiški – skersinės įražos.

Taigi iš to seka klausimas…

 

…Koks tavo DAIKTŲ infliacijos dydis?

Sakykime, kad nusipirkai naują telefoną. Samsung A8, 2018. Jo kaina Lietuvoje 2018 metų liepos 25 dieną yra apie 371,44 eurų. Nors kai kurie pardavėjai kainą užsikelia ar nuleidžia, bet tiksli kaina čia ne esmė. Esmė, kad…

…Nusipirkai telefoną. Smagu!

Faktas: Kiekvienas daiktas turi atpirkti savo kainą. Tada sakome „buvo verta“ ir laikome vertingu.

Šią vertę daiktai gali atpirkti per jų funkcinį naudojimą darbų reikalams, pramogai (nenuvertink poilsio svarbos), galimybių sukūrimą (jei neturėtum telefono, nebūtum pamatęs kažko ir…). Kaip būtent daiktai atperka vertę čia irgi nesvarbu.

Užtat: Ar įskaičiavai infliaciją į šio daikto kainą?

2017 metais Lietuvoje buvo 3,9% metinė infliacija. Europos sąjunga siekia infliaciją palaikyti ties 2%, o nuo 1999 metų vidutinė metinė infliacija ES buvo 1,71%. Taigi sakykime, kad 2% yra gana tikėtinas tavo valiutos nuvertėjimo greitis ilgesniu laiko tarpu.

…Ar gali pastebėti netikėtą dalyką?

Pirkiniui būti „vertu sumokėtos sumos“ nėra pakankama. Pirkinys turi įveikti ir infliaciją.

Taigi… Tavo pirkiniai turi būti naudingesni, nei už juos mokėjai. Bent 2 procentais naudingesni.

Ir gali čia, kaip pavyzdį, gali galvoti apie labai paprastą pirkinį: automobilį, dviratį, paspirtuką ar kitą susisiekimo priemonę. Jiems reikia ne tik benzino ar papildomų spurgų, bet ir remontų bei kitokių priežiūrų.

Ar su nauju telefonu sugebėsi atidirbti ar pajusti malonumo už pirkinio sumą PLIUS infliaciją? Čia gali atsakyti tik tu.

Tai nėra kažkas naujo. Bet visai sveika apie tai pagalvoti.

Ypač kai šiais laikais perkame tiek daug. Šios išlaidos susideda į sumas, kurių infliacija gali rimtai gasdinti. O tas sumas galbūt galėjai panaudoti geresnėms investicijoms, panašiai, kaip daro Mr. ir Mrs. Balticmustache… (Aš irgi ūsuotas, bet jie dar ir turtingi!)

Bet pala. Dar dalykas.

 

…O koks tavo ASMENINIS infliacijos dydis?

Visgi gyvenimas nėra vien daiktai. Telefonais, triusikais ir triufeliais negyvensi. Yra ir svarbiausia tavo valiuta:

Dėmesys.

(Laikas nėra valiuta, nes visi jo turi tiek pat, taigi jo negali pakeisti ir kažkaip panaudoti. Užtat gali naudoti savo dėmesį.)

Kokią grąžą gauni už savo dėmesio valiutą?

Jei jautiesi, kad gauni dėmesio iš kitų – gal ir neblogai. Jei gauni pinigų, nes gerai skyrei dėmesio darbui ir jį gerai atlikai – gal ir neblogai. Jei sutelkei dėmesį į nuostabią #vasaraBeFacebook, ar kad ir ką benorėtum, ir tau tapo maloniau – gal ir neblogai.

…Aš, pavyzdžiui, esu dėkingas, kad skaitai šiuos žodžius. Nes savo dėmesį galėtum leisti kitiems dalykams. Tačiau matomai suteikiu pakankamą naudą, kad liktum… Argi nešaunu mums abiems?

Dabar, gerai, tavo dėmesys atsipirko – pasijutai turtingesnis, protingesnis, ramesnis, gudresnis, kitaip geresnis. O ar tai irgi įveikė 2% infliaciją bei grąžino tau daugiau naudos, nei davei?

Taip, išties… Sunku padaryti, kad kiekviena dėmesio kruopelė grįžtų su pelnu.

Bet, kaip minėjau – visai verta pagalvoti ir pabandyti.

Koks tavo infliacijos dydis?

Su meile,
Debesyla

 

P.S. O kaip dėl senėjimo? Taip, bet reikia pripažinti – senėjimo nesustabdysi. Gali tik pasinaudoti dvejais pratimais, pažvelgti atgal ir pažiūrėti, ką per jį pasiekei.