Investavimo pagrindai – 5 Balticmustache patarimai

Ar patikėtum manimi, jeigu pasakyčiau, kad yra tokia investavimo strategija, kurią lengvai suprastų pirmokas, kuri užimtų keletą valandų Tavo laiko per metus, aplenktų didžiąją dalį finansų profesionalų ilguoju laikotarpiu ir paverstu Tave turtingu?

Na, kad ir kaip bebūtų keista, tai yra tiesa! Receptas labai paprastas: dabar pat pradėk taupyti, kas mėnesį atsidėk 15%*. nuo pajamų ir šią sumą lygiomis dalimis padėk į tris pasyvius fondus:

• Europos akcijų rinkos ETF;
• Pasaulio akcijų rinkos ETF;
• Pasaulio obligacijų rinkos ETF.

Laikui bėgant šie trys fondai augs skirtingai, todėl kas metus turėsi pakoreguoti kiekvieno iš jų kiekį, kad proporcija ir vėl būti lygi. Tai užtruks apie valandą Tavo laiko per metus.

Viskas. Jeigu galėsi laikytis šio plano, aplenksi ne tik didžiąją dalį „finansų profesionalų“, bet išeisi ir į sočią pensiją.

Receptas atrodo paprastas? Tikrai taip! Tačiau svorio numetimo receptas skamba ne ką sudėtingiau – mažiau valgyti, daugiau judėti. Kone visi žinome, kad reikia maitintis sveikai, tačiau renkamės cepelinus 21 val., žinome, kad kūnui sveika judėti, tačiau renkamės pasisėdėjimą ant sofos. Kodėl taip yra? O gi todėl, kad investavimas ir svorio numetimas abu yra paprasti dalykai, bet nei vienas iš jų nėra lengvai įgyvendinamas.

Galėčiau iš karto kalbėti apie konkrečius ETF fondus, DNA arba Value Averaging metodus, apie Three Fund Portfolio ir kitus techninius ETF portfelio niuansus. Dalis iš skaitytojų to ir laukia, nes tiki, kad investuoti į fondus, indeksus ar ETF gerai. Tačiau, ką daryti naujokui, kuris tai daro pirmą kartą ir nežino nieko? Kuriam investavimas absoliučiai tamsus miškas? Visi techniniai dalykai išmokstami, bet kaip mažiausiai Europoje investuojančios tautos žmogui pasiryžti investuoti? Kam mokytis kamuolio driblingavimo, kai nežinai futbolo taisyklių? Gali būti geriausias kamuolio valdymo specialistas, bet nežinodamas esminių žaidimo taisyklių, ilgo čempionato nelaimėsi. Ko gero net rungtynių nebaigsi. Todėl prieš išleisdamas straipsnį apie investavimo į ETF subtilybes ir grėsmes, paruošiau straipsnį apie investavimo pagrindus. 

Nesvarbu ar esi investavimo naujokas, ar patyręs, prieš imantis bet kokių investavimo veiksmų, rekomenduoju kaip „Tėve mūsų“ įsidėmėti žemiau pateiktas 5 mintis:

 

1. Net jeigu mokėsi investuoti kaip Warren Buffett, neišmokęs taupyti, mirsi būdamas vargšu.

 

Lietuvoje žmonės išleidžia per daug pinigų. Tai faktas. Esame vienintelė šalis Europoje, kurioje gyventojai išleidžia daugiau, nei uždirba. Jau girdžiu, kaip tyliai mintyse teisiniesi: – kainos pas mus didelės, atlyginimai maži, infliacija didžiausia Europoje. O kur dar šešėlinė rinka. Nė velnio! Čia nėra vietos pasiteisinimams! Ekonominiai rodikliai rodo, jog kainos Lietuvoje normalios, o pastaraisiais metais augo labiausiai ne tiems, kurie ieško racionalaus gyvenimo būdo, bet tiems, kurie leidžia pinigus pramogoms, paslaugoms ar socialiniam statusui įpirkti. Lietuvis be vargo nusprendžia, kad jam reikia naujausio Iphone su neribotu pokalbių planu, madingiausių drabužių, naujausių automobilių ar didžiausio būsto, bet praktiškai neinvestuoja. Vos tik žmogus turi atliekamų pinigų, iškart atsiranda papildomi vartojimo poreikiai, o kaupimas ateičiai vis atidedamas. Kodėl kišame pagalius sau į ratus? Iš kur toks ekonominis naivumas? Pradėjęs analizuoti Lietuvos banko duomenis vos neiškritau iš kėdės. Štai situacija Lietuvoje: per pastaruosius tris metus vidutinis darbo užmokestis padidėja kone 200€, taupymas nedidėja, investuojančių žmonių nedaugėja, o štai fizinių asmenų lizingo būdu įsigytų automobilių vertė pakyla nuo 177 mln. iki 257 mln.! Tada, kai taupyti lengviausia (ekonominio ciklo galas), Lietuviai didina paskolų ir lizingų krepšelį! Blogai! Latviai su panašiais atlyginimais ir kainomis geba taupyti gerokai daugiau už mus, o ką jau kalbėti apie Estus, kurie lenkia Europos vidurkį?

Ar žinojai, kad 25-erių išleidęs 1€, 35-erių turėsi sutaupyti 2€, 45-erių 4€, o 55-erių 8€? Kitaip tariant, jeigu šiandien tau 25-eri ir sočiai pensijai užtenka sutaupyti 200€, tai 45-erių, turėsi sutaupyti 800€. Tai yra sudėtinių palūkanų galios pavyzdys – kuo anksčiau pradedi investuoti, tuo greičiau pinigus uždirba pinigai, o ne tavo rankos ar smegenys. Mažesnis vartojimas, reiškia mažiau darbo ir daugiau laisvo laiko. Pradėk apie tai galvoti dabar!

Kapitalizmo ir vartojimo kultūros „etika“, lyg 10 Dievo įsakymų krikščionybėje, turtingiesiems sako: INVESTUOK, o visiems kitiems: PIRK!

Perskaitęs T. J. Stanley ir W. D. Danko bestselerį „Jūsų kaimynas milijonierius“ galutinai supratau ironišką dalyką – kapitalizmo ir vartojimo kultūros „etika“, lyg 10 Dievo įsakymų krikščionybėje, turtingiesiems sako: INVESTUOK, o visiems kitiems: PIRK! Pasirodo, mes, Lietuviai, esame ne krepšinio, bet laukinio kapitalizmo religijos fanatikai.

Tik išsivadavęs iš „pirk pirk pirk“ pinklių suvokiau, kad gyvenimo džiaugsmas ateina ne per daiktų kiekį ir brangumą, bet per laisvę ir ramybę. Ramybę be megabaitų telefone, laisvę nuo automobilio lizingo ir privalomų KASKO įmokų, džiaugsmą ir užtikrintumą, nes turiu finansinę pagalvę. Turiu tai ko reikia man, o ne kitiems. Mustachian žmonėms neįdomu, kokį automobilį vairuoji ar telefoną naudoji. Būk racionalus, išmok valdyti savo pinigus.

 

2. Finansai – ne raketų mokslas, tad skirk laiko jiems suprasti.

 

Ar žinai skirtumą tarp akcijos ir obligacijos? Gal žinai, o gal ir ne, tačiau truputis pagrindų niekada nepakenks.

Sakykim, pradedi verslą. Iškart pelno nėra, tad reikia pinigų padengti einamosioms išlaidoms. Jeigu pinigų neturi, juos gali gauti dviem būdais – pasiskolinti iš banko, tėčio, draugų ir pan. (obligacijos) arba tiesiog parduoti verslo dalį šeimos nariui, draugui ar investuotojui (akcijos). Esi laisvas rinktis būdą, kuris tau labiausiai priimtinas, gali pinigus gauti netgi abiems būdais – tą daro ir kompanijos.

Žiūrinti iš investuotojo perspektyvos, verslo/įmonės dalies pirkimas (akcijos pirkimas) yra gerokai rizikingesnis, nei pinigų skolinimas tavo verslui (obligacijos pirkimas). Investuotojas pirkdamas akcijas, už sumokėtus pinigus gauna tik pelno nenešančios įmonės dalį ir tikėjimą, kad įmonei pasiseks ateityje. Skolindamas pinigus investuotojas turi konkretų grafiką, palūkanų normą, galbūt įkeistą turtą. Taip mes prieiname prie vienos iš pamatinių investavimo taisyklių: didelė rizika – didesnė tikėtina grąža (akcijos), maža rizika, mažesnė tikėtina grąža (obligacijos).

Obligacijos dažnai laikomos saugumo ir mažos rizikos garantu, tačiau rizika vistiek egzistuoja. Priklauso kam skolinate, verslui (corporate bonds) ar valstybei (goverment bonds).

O ar akcijos rizikingos? Patikėk manimi, ir dar kaip! Didžiosios krizės laikotarpiu akcijos vidutiniškai prarado 90% vertės, o prieš dešimtmetį vykusią krizę akcijos prarado beveik 60% vertės. Manai, kad gali lengvai stebėti tokį akcijų kritimą? Pagalvok dar kartą. Viena yra galvoti jog sunkiai uždirbti pinigai nuvertės tik laikinai, ir visai kas kita, tai patirti iš tikrųjų.

Ko gero dabar galvoji, jog yra būdų kaip nuspėti, kada įvyks tokie nuosmukiai. Net negalvok apie tai! Per pastaruosius 80 metų niekam, absoliučiai niekam, nepavyko to padaryti. Yra tokių, kuriems pavyksta nuspėti vieną ar kitą ateinančią meškų rinką (kritimą), tačiau, kaip istorija rodo, ateityje to padaryti daug kartų iš eilės nepavyksta niekam. Net ir garsiajam William Miller, kuris penkioliką metų iš eilės lenkė S&P 500 indeksą, bet po to sudegė vos per tris metus.

O kas jeigu susirasiu profesionalą arba fondų valdytoją, kuris aplenks rinką ir uždirbs man pinigų – klausia manęs tinklaraščio skaitytojas el. pašte. Iš karto siunčiu nuorodą į straipsnį apie tokius „profesionalus“ ir pridedu, kad praktiškai visi jie ilguoju laikotarpiu atsilieka nuo rinkos vidurkio, plius už šį „nuostabų darbą“ dar pasiima kosminius komisinius.

Niekas, niekur, niekada tau nepasakys kur reikia investuoti, nes niekas tiksliai to nežino. Net jeigu ir būtų toks visagalis, kuris žinotų, kodėl jis apie tai rašytų forumuose, žurnaluose, TV reportažuose ar dar kažkur? Jis tiesiog pasiskolintų daug pinigų arba įkurtų investicinį fondą ir pats krautų sau turtus lenkdamas rinką.

Jeigu dar neįtikinau, galiu duoti ir kitą pavyzdį. Kai perkame vertybinius popierius biržoje (liaudiškai turguje), kitoje prekystalio pusėje yra pardavėjas. Tačiau mes jo nematome. Geruoju atveju, tai yra investicinės bendrovės, tokios kaip Goldman Sachs arba Fidelity, kuriose dirba šimtai finansų specialistų. Ar numanai, koks yra blogasis scenarijus? Tai yra sandoris su žmogumi, dirbančiu toje kompanijoje, kurios akcijas perki. Tai yra žmogus, kuris apie perkamą įmonę žino daugiau, nei 99.9999% kitų žmonių. Trumpai tariant, dažnas akcijų ar obligacijų pirkimas bei pardavimas yra lyg teniso žaidimas su nematomu žaidėju. Ir kaip žinia, dažniausiai pasirodo, kad žaidžiame su ne su kuo kitu, bet su Roger Federer.

Tai kaip iš vis investuoti pelningai?

Nors ir negalime tiksliai nuspėti kas nutiks su vertybiniais popieriais rytoj ar kitais metais, mes galime pakankamai tiksliai nustatyti investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu. Galime nustatyti, todėl privalome išmokti pasinaudoti! Galime pirkti plačiai diversifikuotus indeksus (toks daiktas, kuriame mažomis dalelėmis yra daug skirtingų įmonių). Minėtas S&P500 indeksas, per pastaruosius 100 metų vidutiniškai generavo 7.317% grąžą atskaičius infliaciją, įvertinus visas krizes ir nuopolius. Per pastaruosius 30 metų, vidutinė grąža buvo 7.857%. Kodėl taip yra? Jeigu paprastai, tai pasaulinė ekonomika ilguoju periodu turi kylimo tendenciją. Tai vyksta dėl tobulėjančių technologijų, išradimų, produktyvumo didėjimo ir šiaip, dėl visų protingų žmonių, kurie kasdien keliasi anksti ryte, ryžtingai eina į darbą ir bando nuversti kalnus.

Jeigu vis dar netiki manimi, jog investuoti į indeksus paprastam mirtingajam yra gerokai saugiau ir patraukliau nei konkrečias akcijas, obligacijas, forex ar bitcoinus, namų darbams rekomenduoju John. C. Bogle knygą „Sveiko Proto Investavimas“.

 

3. Tie, kurie ignoruoja finansų istorija, yra pasmerkti ją pakartoti

 

Ko gero didžiausia neteisinga prielaida, kurią daro smulkusis investuotojas yra tai, kad neteisingai susieja ekonomikos būklę su tikėtina investicijų grąža. Žmonės natūraliai galvoja, kad ekonomikai žydint investicijos atneš didelę grąžą, o krizės laikotarpiu atvirkščiai.

Deja, bet istorija rodo visai ką kitą. Kai dangus ekonomikoje mėlynas, tikėtina ateities grąža yra maža, o geriausi rezultatai ateina iš investicijų atliktų audringais laikais. Visa tai yra susiję su žmonių emocijomis. Pavyzdžiui 2000-ųjų metų pradžioje, kai ekonomika klestėjo dėl interneto kompanijų bumo, o žmonės buvo euforijoje galvodami, kad internetas pakeis pasaulį, finansų pasauliui nuo to geriau nepasidarė. Per kelis ateinančius metus įvyko neįtikėtino dydžio recesija. Na, o visiškai kitaip buvo tiems, kurie, pavyzdžiui, didžiosios depresijos laikais, kai atrodė, kad finansų pasaulis visiškai sugriuvo, pirko akcijas. Jie, praėjus depresijai, praturtėjo dešimtimis kartų.

Tokių istorinių faktų mokymasis yra tik viena, ne pati svarbiausia medalio pusė. Svarbu yra išmokti suprasti kokios ekonominės emocijos vyrauja šiandien, juk tai yra patikimas rodiklis spręsti apie ateities tendencijas. Kai 2017 metų gruodį į viešumą pradėjo lysti istorijos apie tai, kad taksistai ar siuvėjos (su visa pagarba šioms profesijoms) duoda patarimus pirkti bitcoinus, buvo nesunku suprasti, kad kritimas jau netoliese.  

Suprasti emocinę ekonomikos padėti svarbu ne tam, kad atspėti kada pirkti ar parduoti, o tam, kad jaustis ramiau ir užtikrinčiau, kai savo investicinėje sąskaitoje matai -50% nuostolius.

Kodėl taip yra? Kodėl žmonių emocijos susijusios su ateities rezultatais? Atsakymas labai paprastas: nesvarbu ar bitcoinas, ar akcijos, ar tulpių svogunėliai, kad kiltų kaina, reikia vis naujų pirkėjų ir jų pinigų. O kas atsitinka, kai visi jau vakarėlyje? Nebelieka kam prisijungti. Naivuoliams pasidavusiems pilkai masei tenka susitaikyti su skaudžia realybe.

Identiškai veikia ir rinka esanti dugne, nes tiesiog nebėra tokių, kurie parduoda. Kaip visi suprantame, esant pasiūlos trūkumui, labiau tikėtinas kainos kilimas, nei kritimas.

Ar gali šis supratimas padėti atspėti, į kurią pusę judės rinka? Ne, tikrai negali. Suprasti emocinę ekonomikos padėti svarbu ne tam, kad atspėti kada pirkti ar parduoti, o tam, kad jaustis ramiau ir užtikrinčiau, kai savo investicinėje sąskaitoje matai -50% nuostolius. Iš principo, tai tiesiog emocinis stabilizatorius, kuris esant sunkiai padėčiai visada sakys: aš žinau, kaip tai baigsis, tai tik laikina, tai buvo atsitikę jau daug kartų, nedaryk neapgalvotų veiksmų.

 

4. Didžiausias priešas – aš pats

 

Ko gero jau supratai – tikrai taip, tu esi pagrindinis kandidatas galintis sugadinti savo investicijų portfelį. Ir tai net nesusiję su tuo, kad investuoji savarankiškai, tapati taisyklė galioja visiems. Labai gerai tokią situaciją atspindintis pavyzdys yra aprašytas 2013 metų Balandžio Wallstreet numeryje, kuriame žurnalistas aprašė gydytojų šeimą (vertimas sutrumpintas):

Prieš ketverius metus, jausdami didelį spaudimą ir nerimą, pardavėme tai, kas liko iš mūsų akcijų portfelio, o pinigus padėjome į banką. Šiandien, kai Dow Jones Industrial ir S&P500 indeksai pakilo į rekordines aukštumas Ponia White ir jos vyras pasisamdė finansų patarėją ir grįžo atgal į investavimą. Tokį sprendimą priėmėme, nes nebegalėjome žiūrėti į pinigus gulinčius ir nieko neveikiančius banko sąskaitoje – pasakė Ponia White.

Ši istorija apibūdina tradicinį pirk brangiai, parduok pigiai poelgį, kuris kyla iš natūralių žmogaus instinktų. Šimtus tūkstančių metų, iki prasidedant agrarinei revoliucijai, nedidelės žmonių bendruomenės klajodavo be nuolatinės gyvenamosios vietos, rinkdavo uogas, grybus, medžiodavo maistui kitus gyvūnus (tame tarpe ir kitos rūšies žmones!). Natūralu, kad tokiose sąlygose savybė instinktyviai ir greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją buvo kertinė. O štai prieš 10 000 metų prasidėjusi agrarinė, neperseniausiai įvykusi industrinė revoliucija lėmė, tai, kad pailgėjo žmogaus gyvenimo trukmė, gyventi pasaulyje tapo palyginti saugu, o sėkmę garantuoti pradėjo gebėjimas planuoti į ateitį. Planuoti kada užaugs pasėliai, kada bus sausros ir kitos gamtinės bei ekonominės stichijos.

Investavimas taip pat yra planavimas į priekį. Tačiau, kad ir kaip apmaudu, bet 10 000 metų nėra pakankamas laikotarpis, jog pakeistume savo genetiką. Mūsų kodas, instinktyvus noras greitai ir skubiai apsisaugoti pasikeitus situacijai, sąlygoja jau aukščiau minėtą, pirk brangiai, parduok pigiai reiškinį. Žmogus nėra geras ir racionalus planuotojas. 

Ir tai tik pradmenys, kuriuos suvokiau skaitydamas Yuval Noah Harari šedevrą pavadinimu „Sapiens“. Kur dar nuolatinis ir perdėtas žmogaus pasitikėjimas savimi? 80% žmonių save laiko geresniais nei vidutinis vairuotojas. Juk tai logiškai neįmanoma! Nepamirškime ir praeities rezultatų sureikšminimo. 1970 metais kone visi investuotojai galvojo, kad hyperinfliacija niekada nesibaigs, o dabar net nėra minčių, kad ji galėtų paliesti išsivysčiusias rinkas.

Svarbiausia, bet tuo pačiu ir liūdniausia yra tai, kad žmogus yra šabloniškas primatas, ieškantis ritmikos. Kone viskas, kas įvyksta finansų rinkose yra absoliutus atsitiktinumas, tačiau investuotojai vis tiek save bando įtikinti, jog gali patikimai nuspėti ateitį. 

Finansų ir statistikos dėstytojai įvadinei paskaitai dažnai naudoja tokį pavyzdį: dėstytojas išeidamas iš auditorijos liepia visiems, išskyrus vieną studentą, mesti monetą 30 kartų ir ant popieriaus užrašyti gautus rezultatus. Vienas iš visų studentų, rezultatus surašo išgalvotai, nemesdamas monetos.  

Kai dėstytojas grįžta į auditoriją, užtrunka vos keletą akimirkų, kad surastų žmogų, kuris rezultatus rašė iš galvos, nemesdamas monetos. Šio žmogaus rezultatuose niekada nebūna 4 ar daugiau iš eilės herbų/skaičių, nors per 30 metimų tokia seka praktiškai visada yra. Žmogaus smegenys, 4 kartus išmestą vienodą ženklą laiko neatsitiktiniu, nenatūraliu. Tai yra viena iš dažniausiai akcijų biržose daromų investuotojų klaidų.

 

5. Finansų paslaugų industrija nori kad tu būtum kvailas ir vargšas

 

Finansų paslaugų industrija skamba lyg koks mokslinis pavadinimas. Kadangi rašau tokiam pat kaip aš pats, paprastam žmogui, išvardinsiu: komerciniai bankai, investicinės bendrovės, draudimo kompanijos, finansų patarėjai, konsultantai, brokeriai ir visi kiti, kurie žino, kaip su tavo pinigais uždirbti milijonus be rizikos. Tai yra institucijos ir žmonės, kuriems tu, norintis investuoti, esi pelno šaltinis. Bandydami padėti tau, jie, iš tikro siekia pelno sau.

Ironiška, bet džiugu yra tai, kad perskaitęs aukščiau aprašytas 4 temas, ko gero jau žinai tiek, kad galėsi didžiąją dalį finansų patarėjų nemaloniai nustebinti. Venk jų, bėk kuo toliau, nes jie bandys tavo turtą, legaliais būdais paversti savo turtu.

Finansų patarėjai ir brokeriai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo profesionalūs, tačiau neapsigauk. Chirurgai, teisininkai, mokytojai, visi kurie vienaip ar kitaip gali lemti tavo gyvenimą privalo turėti išsilavinimą, licenzijas, tačiau tavo finansų patarėjui net nereikia baigti aukštojo. Kiekvienas iš gatvės, kuris moka įtaigos ir oratorystės, gali nusipirkti facebook’o reklamą, įsidėti nuotrauką su išlygintu kostiumu, išsinuomoti patalpas ir patarinėti kitiems, kaip su jo pagalba investuoti „vos už kelių procentų mokestį“. Lietuviui, kelių procentų  mokestis per ilgesnį laikotarpį gali padaryti virš 30 000€ nuostolio geriausiu atveju! Panašia tema jau rašiau anksčiau, jeigu neskaitei, būtinai rekomenduoju.

Tik truputį yra geriau bankuose ir investicinėse bendrovėse, nes šios institucijos yra prižiūrimos Lietuvos Banko. Tačiau kad ir kokia bebūtų kontrolė, esmė nesikeičia: šios bendrovės yra tiesiog kažkam priklausantis verslas. Versle svarbiausias tikslas yra ne tavo, kaip investuotojo sėkmė, o galutinė ataskaitos eilutė kasmet, t.y. pelnas išmokamas savininkams. Tu, kaip investuotojas ir paslaugų naudotojas, esi vienintelis įrankis, kuris tokio tipo kompanijoms gali nešti pelną, tad jie visais įmanomais būdais bandys įrodyti, jog yra pats geriausias pasirinkimas. Tai nėra tušti žodžiai, dar šiais metais Lietuvos Bankas įspėjo Aviva, jog ši neteisėtai pelnėsi iš klientų. O kiek dar nežinome? Naivu tikėtis, jog investicinės bendrovės, bankai, dirbdami pagal politikų sukurtus skylėtus įstatymus, galėtų garantuoti vidutinę rinkos grąžą.

 

Taigi, taigi, 

 

Lietuviai mėgsta dalykus daryti patys. Dar dabar nuostabos nekelia daugiabučių kiemuose kaimynas remontuojantis automobilį, kaimynas savarankiškai atliekantis remonto, ar net statybos darbus. Tačiau savarankiškas investavimas Lietuviui yra tabu, visi kaip susitarę savo sunkiai uždirbtus pinigus atiduodame vilkams. Priežasčių yra daug, bet svarbiausios, ko gero, yra švietimo stoka, bei viešojoje erdvėje kuriamas įvaizdis, jog tai per daug sudėtingas dalykas.

Mr. ir Mrs. Balticmustache oponuoja: Investavimas yra paprasta ir daug laiko neužimanti veikla. Kad tai galėtų suprasti visi norintys, skyrėme daug valandų laiko ir paruošėme šį, bei dar du straipsnius, kuriuos publikuosime artimiausiu metu.

Jeigu tau rūpi šeima, draugai, bendradarbiai ar tiesiog Lietuva, papasakok apie tai, ką sužinojai šiame straipsnyje žmonėms. Dalinkimės savo žiniomis ir atradimais, kurkime racionaliai investuojančią bendruomenę.

 

*15% nuo pajamų yra mažiausia suma, kurią turėtum skirti investavimui. Pavyzdžiui aš kartu su Mrs. BM skiriame 60-70% pajamų investavimui ir planuojame gerokai greičiau pasiekti FIRE.

Mr. Balticmustache

 

P.S. Straipsnis buvo ruošiamas remiantis William Berstein bukletu „If you can“. Manau, kad tai labai vertingas skaitinys, tad turintiems laiko ir suprantantiems anglų kalbą rekomenduoju paskaityti. Jame plačiau rašoma apie kaupimą pensijai Jungtinėse Amerikos Valstijose. 

P.P.S. Šis įrašas, kaip ir visi kiti šiame tinklaraštyje, nėra konkreti rekomendacija vienaip ar kitaip investuoti, visą riziką turi prisiimti pats investuotojas. Šis straipsnis yra mano paties patirtimi ir išmone pagrįsta analizė, kuria aš pats remiuosi. Tikiuosi, jog ji padės pasirinkti kiekvienam labiausiai tinkančius investavimo kelius. 

P.P.P.S. ko gero nepastebėjai, bet šiame tinklaraštyje nenaudoju jokios reklamos, banerių ir panašių dalykų, kurie trukdo susikoncentruoti į informaciją. Viskas daroma taip, kad būtų smagu ir patogu skaityti. Nesiekiu iš šio tinklaraščio uždirbti, tačiau jo išlaikymas vistiek kainuoja. Jeigu palaikai mane ir manai, jog turėčiau rašyti toliau, kviečiu spausti donate mygtuką ir pervesti į baltimustache sąskaitą norimą pinigų sumą. Lėšas skirsiu šio tinklaraščio išlaikymui bei tobulinimui.